Kaip BNS pirmadienį pranešė Tibeto laisvės rėmimo grupė, ambasados
atstovams ketinama perduoti manifestą, kuriame bus reikalaujama pradėti
derybas su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama, nepažeidinėti žmogaus teisių
šiame Himalajų regione, pripažinti politinių kalinių problemą.
Manifestą ruošiasi pasirašyti Tibeto kultūros fondas, Tibeto laisvės
rėmimo grupė, Seimo parlamentinė Tibeto rėmimo grupė ir Lietuvoje viešintys
vienuoliai iš Indijos, kurie pastarąsias dvi savaites Vilniuje ir Kaune
pristatinėjo Tibeto kultūrą.
Po protesto - 17 val. Rotušės aikštėje rengiamas Tibeto palaikymo
mitingas, kurio metu, anot kovotojų už Tibeto laisvę, bus pakelta šio
Himalajų regiono vėliava, pritvirtinta prie baliono.
Tikimasi, kad į mitingą susirinks apie 100 žmonių. Sostinės savivaldybė
išdavė leidimą protestuoti - anot Tibeto laisvės rėmimo grupės atstovų,
politikai atsižvelgė į tai, kad tų pačių organizatorių rengiamų akcijų metu
viešosios tvarkos pažeidimų paprastai išvengiama.
Lietuvoje rengiamos protesto akcijos sutampa su istorine data - kovo
10-ąją sukanka 50 metų nuo 1959-aisiais įvykusio tibetiečių nacionalinio
sukilimo, kurį numalšinusi, Kinija okupavo Tibetą, o 14-asis Dalai Lama
turėjo pasitraukti į Indiją.
Grupė parlamentarų vasario viduryje Seime įregistravo rezoliucijos
projektą, kuriame ragina Kinijos vadovus „pradėti nuoširdų dialogą dėl
Tibeto ateities su Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje
atstovais, ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas,
tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus“, o Lietuvos Vyriausybei
siūloma „skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų
dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Jiang Yu (Dziang Ju) savo
ruožtu pasiūlė šiems parlamentarams pasimokyti Tibeto istorijos, kadangi,
anot jos, yra „žinomas istorinis faktas“, kad Tibetas yra Kinijos dalis nuo
13-ojo amžiaus, o šio regiono gyventojai „turi visas teises, suderinamas su
šalies konstitucija ir įstatymais“.
Ji tvirtino, kad Kinija neketina pasiduoti „spaudimui iš užsienio“ ir
nusileisti.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi,
tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų
Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio
lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.