Kovo 13 dieną Lietuvos nuolatinės misijos prie Jungtinių Tautų
biuro ekspertų salė bus pavadinta Lietuvos diplomatų Tautų
Sąjungoje sale, kurioje nuolat bus eksponuojami iškilių Lietuvos
diplomatų, dirbusių Tautų Sąjungoje tarpukario laikotarpiu -
Augustino Voldemaro, Petro Klimo, Dovo Zauniaus, Kazio Škirpos,
Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Jurgio Savickio, Stasio
Lozoraičio, Edvardo Turausko portretai.
Ypatingas dėmesys vakaro metu bus skiriamas vienintelei Tautų
Sąjungoje dirbusiai lietuvei moteriai - literatūros ir meno
kritikei, poetei, prozininkei, dramaturgei, publicistei, Kauno
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, visuomenės, Lietuvos ir
tarptautinio moterų sąjūdžio veikėjai Sofijai
Kymantaitei-Čiurlionienei.
Minėjime dalyvaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir S.Kymantaitės-Čiurlionienės vaikaitė, asmeninio jos archyvo
paveldėtoja ir tvarkytoja, memorialinio S.Kymantaitės-Čiurlionienės muziejaus šeimininkė Dalia Palukaitienė.
Arfa ir fleita gros Ženevos konservatorijos studentės Joana ir Vita
Marija Daunytės.
2009 metais sukanka 80 metų nuo S.Kymantaitės-Čiurlionienės
darbo Tautų Sąjungoje pradžios. Tautų Sąjungos posėdžiuose ji
dalyvavo 1929-1931 ir 1935-1938 metais. Dėl įvairių priežasčių S.
Kymantaitės-Čiurlionienės diplomatinė veikla iki šiol mažai
tyrinėta. Šiuo S.Kymantaitės-Čiurlionienės gimimo dieną rengiamu
minėjimu siekiama atkreipti diplomatinės ir akademinės lietuvių
bendruomenių ir visuomenės dėmesį į S.Kymantaitės-Čiurlionienės
tarptautinę veiklą.
Bendruomenės ir S.Kymantaitės-Čiurlionienės šeimos rūpesčiu,
S.Kymantaitės-Čiurlionienės portretas ateities diplomatams ir
Lietuvos nuolatinės misijos prie JT biuro Ženevoje ir kitų
tarptautinių organizacijų svečiams primins šią iškilią Lietuvos
moterį.
Šveicarijos lietuvių bendruomenės šiemet ketina išleisti knygą
„Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“. Joje pateikiama iki šiol
nepublikuotos archyvinės medžiagos apie S.Kymantaitės-Čiurlionienės indėlį į Tautų Sąjungos „Socialinių
reikalų“ komisijos darbą.
Šveicarijos lietuvių bendruomenė jau keletą metų ieško žymių
lietuvių pėdsakų Šveicarijoje ir siekia juos įamžinti. Memorialine
lenta jau pagerbtas poetas kunigas Jonas Mačiulis-Maironis,
rengiamasi įamžinti ir publicisto, šveicarų kilmės profesoriaus,
Lietuvos telegramų agentūros ELTA įkūrėjo Juozo Ereto atminimą.