Per iškilmes Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtoje susirinkę uostamiesčio
gyventojai skubėjo mesti ranka rašytus trumpus savo laiškus į maždaug
vieno metro aukščio iš bronzos nulietą voko formos pašto dėžutę, ant
kurios sustingo du meiliai burkuojantys balandžiai.
Klaipėdiečių skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo ir architekto Mindaugo
Zabarausko kompoziciją „Senamiesčio paštas“ puošiantys paukščiai - lyg
priminimas tų laikus, kai į orą paleisti balandžiai, aplenkdami arklių
traukiamas karietas, atskraidindavo laiškus žmonėms tiesiog į rankas.
„Klaipėdoje net iki XVIII amžiaus pabaigos gyvavęs balandžių paštas buvo
vienas seniausių Rytų Europoje. Todėl man ir šovė mintis pavaizduoti
bronzoje šiuos sparnuotus pašto pagalbininkus. Norėjau, kad kūrinys
būtų šiltas, harmoningai įsilietų į senamiestį“, - kalbėjo K.Pūdymas.
Naujas dekoratyvus meno kūrinys senamiestyje atsirado čia dirbančių
verslininkų iniciatyva - pasitelkę į pagalbą Lietuvos dailininkų
sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkus, jie surengė konkursą, kaupė
lėšas, rūpinosi skulptūros pastatymu. Tai - jų dovana miestui.
„Balandžiai - santarvės, taurumo, meilės, grožio simbolis. Tikimės,
jog klaipėdiečiai ir senamiestį lankantys turistai pamėgs šią skulptūrą,
įsimylėjėliai prie jos gal net skirs pasimatymus“, - vylėsi Senamiesčio
verslininkų sąjungai vadovaujanti klaipėdietė Eugenija Odebrecht.
Judrioje Klaipėdos vietoje sustingę balandžiai - tarytum įspėjimas, jog
gyvenimas senamiestyje gali apmirti, jei valdininkai nesirūpins
tenykščių restoranų, barų, nedidelių parduotuvėlių, viešbučių verslo
sąlygomis, turistų reikmėmis. Merdėjimo požymiai čia jau išryškėję.
Tai prisiminę senamiesčio verslininkai ragino žmones mesti į bronzinę
pašto dėžutę čia pat ranka rašytus savo laiškus su pastabomis,
pageidavimais įvairiais socialiniais klausimais, kad ne tik verslo
įstaigos, bet ir valdžios atstovai sužinotų visuomenės nuomonę.
Klaipėdos merui R.Taraškevičiui ir E.Odebrecht atidengus skulptūrą, prie
jos susispietę žmonės glostė bronzinius balandžius ir rašė pirmuosius
laiškus - daugiausiai padėkas už dovaną miestui. Būta raštelių ir su
pastabomis valdžiai. Juos aktyviau rašė pagyvenę klaipėdiečiai.
R.Taraškevičius, pritaręs verslininkų iniciatyvai puošti miestą,
palinkėjęs jiems ne tik baksnoti valdžią, bet ir patiems kažką daryti,
patikino miestiečius, jog savivaldybė įdėmiai perskaitys visus jų
laiškus. Iš pašto dėžutės jie bus išimami keliskart per mėnesį.
Pastaruoju metu uostamiesčio centrą papuošė ne vienas veiklesnių
verslininkų iniciatyva sukurtas ir padovanotas meno kūrinys.
Jūrų uosto teritorijoje, šalia Kruizinių laivų terminalo, iškilo
kompozicija „Vaikystės svajonė“. Prie senosios turgavietės įsikūrė
bronzinis šuo „Senamiesčio sargas“, delno didumo skulptūra „Peliukas“.
Prie Danės krantinės ant „Žvejų baro“ stogo užkelta kita K.Pūdymo
sukurta kaminkrėčio skulptūra itin mėgiama jaunavedžių, turistų dar ir
dėl to, kad apačioje galima paglostyti į sieną įmūrytą bronzinę kaminų
valytojo sagą. Ji, anot senų legendų, žmonėms atneša laimę.
Tiesa, ne visi meno kūriniai sulaukia klaipėdiečių simpatijų.
Labiausiai peikiama pernai vasarą Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėjoje
išdygusi miniatiūrinė nuogo berniuko skulptūra. Ne dėlto, kad prie jos
pastatymo prisidėjo ir buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.
Garsųjį Briuselio berniuką primenanti senosios uostamiesčio heraldikos
motyvais sukurta klaipėdietiška skulptūra šiuolaikiškai pertvarkytos
M.Mažvydo alėjos erdvėse atrodo pernelyg vieniša, beveik nepastebima.
Rudenį ir žiemą vėjų košiamoje pėsčiųjų alėjoje stovinti bronzinio
nuogaliaus figūra sužvarbusiems praeiviams kelia užuojautą.