Paauglių laikrodžiams - komendanto valanda?

Tokios pat kaip ir Lietuva ES narės Bulgarijos valdžia, siekdama sumažinti jaunimo nusikalstamumą, priėmė naują teisinį aktą, draudžiantį jaunimui iki 18 m. be suaugusiųjų po 22 val. būti gatvėse ir viešose vietose, o paaugliams iki 14 m. be tėvų draudžiama būti gatvėje jau po 20 val. Jei jaunieji bulgarai „komendanto valandos“ reikalavimus pažeis, jų tėvams gresia 1700 Lt dydžio bauda.

„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kokia tikimybė, kad analogiškas teisės aktas artimiausiu metu įsigalios ir Lietuvoje.

Pernai Lietuvoje paaugliai nužudė 23 žmones, padarė 31 sunkų sveikatos sutrikdymą. Ant nepilnamečių pečių gula 20 išžaginimų, 32 seksualinių prievartavimų kaltė, taip pat 35 veikos dėl neteisėtos narkotikų prekybos, 360 viešosios tvarkos pažeidimų, 2116 vagysčių, 620 plėšimų, 55 turto prievartavimai. 2008–aisiais padaugėjo nusikalstamų veikų, nepilnamečių padaromų vagiant iš parduotuvių, kitų prekybos vietų.

Pernai nepilnamečiai pavogė 337 transporto priemones. Jie 3,1 proc. daugiau nei 2007 m. nusikalstamų veikų padarė gatvėse, 4,1 proc. – veikdami grupėje, 1,2 proc. – būdami neblaivūs, 14 proc. – apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nesimokančių nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų padaugėjo net 5,2 proc. Visa tai – Generalinės prokuratūros suvestinių duomenys. Tačiau niekas neskaičiavo, kiek paaugliai sulaužė suolų miestų ir miestelių poilsio zonose, kiek suniokojo autobusų stotelių, išvartė antkapių...

Priežasčių, kodėl nepilnamečiai padaro nusikaltimus, yra ne viena. Specialistai pagrindiniais paauglių nusikalstamumą lemiančiais veiksniais laiko auklėjimo klaidas šeimoje, tėvų ir vaikų emocinių ryšių bei kontrolės stoką. Taip pat kaltinama mokykla, nesuteikianti atitinkamų žinių ir įgūdžių, kurie nukreiptų vaiką visuomenei priimtina linkme.

Tarp pagrindinių priežasčių – ir užimtumo stoka bei dykinėjimas, bloga vienmečių įtaka. Teisėsaugininkų nuomone, prie gerų pokyčių neprisideda ir žiniasklaida, kaip elgesio modelį nuolat demonstruojanti smurtą bei prievartą.

Problema ir tai, kad daug tėvų yra išvažiavę uždarbiauti į užsienį, vaikus palikę globoti svetimiems arba netgi gyventi savarankiškai.

„Ūkininko patarėjo“ kalbintos Ukmergės r. Veprių seniūnės Dalės Urbonienės nuomone, naktinėjantys paaugliai – nemažas galvos skausmas ne tik šios, bet ir visų kaimiškųjų seniūnijų bendruomenėms. „Stengiamės susikurti jaukią aplinką, puoselėti poilsio zonas, tačiau retas savaitgalis, ypač šiltuoju metų laiku, kad po jo nereikėtų visko pradėti iš naujo.

„Vieni tvarko – kiti niokoja. Suprantama, negali kaltinti vien vaikų, nes ir suaugusiųjų yra visokių. Stebina, kad ir socialūs, dirbantys jauni žmonės dabar yra labai pasyvūs. Jie neprisideda prie miestelio tvarkymo nei prie poilsio zonų įrengimo. Jei tėvai nedalyvauja bendruomenės talkose, maža tikimybė, kad jų atžalos užaugs jautrios aplinkos grožiui“, – pasakoja seniūnė. Pasak jos, ilgus metus paauglių „nuodėmės“ buvo nurašomos ant Vepriuose veikusios profesinės technikos mokyklos moksleivių, tačiau šiuo metu mokyklos nėra, o aplinkos niokojimo atvejų ne mažiau.

„Sunkiausias mūsų kontingentas – socialinės rizikos šeimos. Turime apie 20 tokių šeimų. Mūsų seniūnijoje veikia dveji kultūros namai, trys bibliotekos ir socialinės rizikos šeimų vaikai užsiėmimų tikrai gali rasti. Liūdna, bet jie niekur dalyvauti nenori“, – apgailestauja seniūnė.

Pašnekovės nuomone, teisės aktas, ribojantis paauglių judėjimo laisvę tamsiuoju paros metu, būtų į naudą ir bendruomenei, ir jiems patiems. Tačiau neaišku, kas ir kaip šį draudimą administruotų. „Turime vieną policijos įgaliotinį dviem seniūnijoms, gyvenantį Ukmergėje. Jis budi Vepriuose vieną dieną per savaitę. Dalyvauti bendruose reiduose, manau, neatsisakys nė vienas seniūnas ar seniūnijos socialinis darbuotojas. Bet seniūnija ir taip turi labai daug pareigų“, – svarsto D. Urbonienė.

Kolegės nuomonei pritaria ir Pasvalio r. Pušaloto seniūnė Paulyna Stravinskienė, beje, praėjusį birželį nukentėjusi nuo chuliganiško išpuolio po to, kai bandė sudrausminti grupę miestelyje įsismarkavusių jaunuolių.

„Šiandien nei seniūnas, nei pagyvenęs kaimynas nėra gerbiami. Jaunuoliai automobilį pasistato viduryje gatvės, įsijungia muziką ir apsistatę alaus buteliais triukšmauja iki ryto. Jie pageidauja, kad ir kultūros namuose renginiai prasidėtų kuo vėliau. Todėl įstatymas, nustatantis bent nepilnamečiams leistiną laiką linksmybėms, būtų labai gerai“, – neabejoja Pušaloto seniūnė.

Tačiau P. Stravinskienė pripažįsta, kad policijos pareigūnų labai trūksta, todėl įgyvendinti dokumento, jei jis būtų priimtas, nuostatas bus sudėtinga. „Jei yra policininkas, tai nėra degalų. Visą savaitę seniūnijos transportu vežiojame policijos pareigūną“, – apie nūdienos realijas kalba ji.

Lietuvoje apie vaikų judėjimo laisvės tamsiuoju paros metu apribojimą svarstoma ne vieneri metai. 2005–2006 metais buvo ypač plačiai diskutuojama, ar reikia teisės akto, ne tik drausminančio vaikus, bet visų pirma užtikrinančio jų saugumą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyboje buvo sudaryta darbo grupė, kuri inicijavo diskusiją ir ieškojo būdų, kaip sukurti tokį dokumentą nepažeidžiant vaiko teisių.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, analogiškas įstatymas, priimtas Bulgarijoje, apie jo būtinybę šiuo metu aktyviai diskutuojama ir Rusijoje. „Mes tai įvardijome kaip „šeimos valandą“. Šį terminą pasiūlė tuometinis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Sulaukėme teisininkų įspėjimų, kad toks dokumentas pažeistų vaiko teises ir varžytų jo interesus, nes vaikas turi teisę judėti laisvai. Siūlėme vasaros metu „šeimos valandą“ įvesti nuo 23 val., žiemos metu – nuo 22 val.“, – prisimena R. Šalaševičiūtė.

Pasak jos, per 80 proc. diskusijoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad, norint užtikrinti vaikų saugumą, jų judėjimo laisvė turi būti apribota. „Kai atlikinėjome visuomenės apklausą, ypač teigiamai apie tokio dokumento būtinybę atsiliepė kaimiškųjų vietovių ir mažų miestelių gyventojai.

Būtina pastebėti, kad ten nepilnamečiams ir įsigyti alkoholio yra kur kas lengviau nei didmiesčiuose. Mūsų tarnyba atliko tyrimą, kurio metu patys vaikai atsakė, kad gali laisvai įsigyti alaus ar sidro kaimo parduotuvėse ir kioskuose, o stipresnių alkoholinių gėrimų neatsisako jiems nupirkti paslaugūs „dėdės“ ir „tetos“. Taigi sumažėtų ir nepilnamečių alkoholio vartojimas, jei vaikams būtų apribota judėjimo laisvė nakties metu“, – neabejoja vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Buvo prašoma ir Lietuvos moksleivių parlamento pareikšti savo nuomonę. Nepilnamečiai atsakė, kad toks dokumentas jų laisvę ribotų.

Visa Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos surinkta ir apibendrinta medžiaga buvo perduota praėjusios kadencijos Seimui ir po diskusijų su Seimo nariais parlamentarė Vida Marija Čigriejienė pateikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo projektą, numatantį nepilnamečių judėjimo laisvės ribojimą. Tačiau projekto svarstymui praėjusios kadencijos Seimas laiko nerado.

Pasak R. Šalaševičiūtės, kalba apie įstatymo pataisą ėjo dar prieš krizę, kai buvo planuojama daug ką pagerinti, steigti daugiau policijos pareigūnų etatų, numatant atitinkamai atlyginti už darbą. „Dabar galime tik diskutuoti, kas galėtų administruoti įstatymo vykdymą, jei jis būtų priimtas. Šiandien reikia ir naujo politinio sprendimo, ir finansinių resursų. Tačiau manau, kad jei diskusija vyktų iš naujo, didžioji dauguma pripažintų, kad mūsų vaikų labui toks įstatymas reikalingas“, – neabejoja R. Šalaševičiūtė.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla teigia, kad teisėsaugininkų pozicija šiuo klausimu yra nuosekli: policija pritartų tokio teisės akto priėmimui. „Nakties metu paaugliams gatvė ne ta vieta, kur jie turėtų būti. Suprantama, vien policijos pastangomis užtikrinti įstatymo įgyvendinimą būtų sunku. Kompleksiškai turėtų prisidėti ir šeima, ir mokykla, ir seniūnija, ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Manau, rezervų įstatymo nuostatoms vykdyti ieškotume ir rastume. Nustačius teisės aktą pažeidusį nepilnametį, jis būtų pristatomas į policijos įstaigą, perduodamas tėvams ir pastariesiems surašomas protokolas už netinkamą vaiko priežiūrą.

Toks kelias pasitarnautų bendram tikslui, kurio siekiame, t.y. kad mūsų visuomenė gyventų saugiai“, – kalba Viešosios policijos valdybos viršininkas R. Požėla.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinama ir šios kadencijos Seime dirbanti parlamentarė V. M. Čigriejienė teigia, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo projekto svarstymas bus atnaujintas jau šio pavasario sesijos metu.

„Nemanau, kad tokio teisės akto vykdymas reikalauja papildomų didelių finansinių resursų. Be abejo, realiai policijos pajėgumų neužteks. Bet nepriimti įstatymo, ribojančio paauglių judėjimo laisvę nakties metu, būtų dar blogiau“, – neabejoja Seimo narė V. M. Čigriejienė.