Tas kenkėjas kaip per išpažintį nuoširdžiai atgailavo, tačiau saugumiečiai jo pavardės,
atrodo, dar ir dabar nežino. Gal saugumiečiai televizijos žinių nežiūri? O gal jie tikrai ne Seimo
Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko K.Glavecko ieško?
Tada išeitų, kad P.Malakauskas į cypę rengiasi uždaryti ne tų baisių
prognozių autorių, o radijo imtuvą, tai yra išgąsdintus paprastus
žmones, kurie tas baisias prognozes retransliavo vienas kitam.
Nelygu, kaip dar pasižiūrėsi.
Gal dėl sukeltos panikos kalčiausia yra Seimo dauguma, pažadėjusi
naujais mokesčiais subalansuoti biudžetą ir po trijų mėnesių pati įsitikinusi, kad jų
per naktį sugadinta mašina ėmė strigti? Tas pats K.Glaveckas kartu
su paniką sukėlusia žinia paskelbė, jog po trijų reformos mėnesių
biudžete atsirado 400 milijonų litų skylė.
Štai ir gavosi visa haliucinogenų puokštė. Kas ir kiek buvo jos prisiuostęs,
taip jam ir vaidenosi - lėkė tada skersi į bankus litų atsikratyti.
O po pusmečio gal geriau bus? Tie 400 mln. litų gali virsti dviem
milijardais. Vėl bus kaltas radijo imtuvas, retransliavęs šią naujieną?
Gal padės Saulėlydžio komisija?
Tai kad Saulėlydžio stebuklingą galią bent jau kol kas leista pajusti
tik dvasioms - neužimtiems valdininkų etatams. Dar knygoms ir kitokiai
lietuviškai raštijai. Tai iš kur čia to tikėjimo semtis?
Kai kurių lietuvių išradingumas tomis savaitgalio dienomis tiesiog per
kraštus liejosi.
Jei pasiklausysime dėl visų savo bėdų tik kitus kaltinančių kai kurių
savo tautiečių, ypač rašinius komentuojančių internautų, o jie irgi yra
mūsų lietuviai, tai dėl visko kalčiausi yra iš Maskvos atsiųsti ir čia,
Lietuvoje, gandus paskleidę žydai. Dar, žinoma, juodaodžiai kalti, nes
jų pasirodymas Vilniaus gatvėse lietuviui visada sukelia daug abejonių ir negerų nuojautų.
Tada kokia nors mergelė ilgakasė iš savanoriškų karinių pajėgų tiesiog
gatvėje puola kiek tamsesnės odos žmogų ir profilaktiškai prikula, taip
sustiprindama ir lito, ir visos šalies įvaizdį.
Kodėl taip yra? Kodėl kaltų reikia ieškoti kitur? Ogi todėl, kad
lietuviui sunku prisipažinti, kad pats prisiuostė tų haliucinogenų ir
vėliau pats prisivirė košės.
Televizijos laidos vedėjo M.Mikutavičiaus pasiūlytas kompiuterinis žaidimas
„Pereik naktį su juodaodžiu gėjumi Panevėžį ir išlik gyvas“ irgi ne
šiaip atsirado - tai irgi turi rimtą istorinį pagrindą.
Niekas šiaip iš niekur neatsiranda. Ką Panevėžys jau turi, to kiti
miestai tikrai neatims.
Čia kaip ir toji vaikystėje girdėta skanduotė: „Lipo žydas kopėčiom
ir nugriuvo netyčiom, imkit vaikai pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“. Vaikai
tokius žaidimus žaidė, o jų tėvai aiškino, kad jie nėra
antisemitai, kad tai - tik liaudies folkloras. Bet ar tikrai taip?
Po įsimintinos laidos Panevėžio vicemeras R.Vyžintas primygtinai kvietė
M.Mikutavičių atvykti ir pereiti miestą naktį su juodaodžiu gėjumi. Tik
prašė juodaodį gėjų susirasti pačiam. Politikas garantavo, kad M.Mikutavičius
tikrai liks gyvas. O juodaodis?
Tačiau kai Panevėžyje kas nors išteplioja svastiką ant žydų žudynių
vietoje pastatyto paminklo, o laidų vedėjai nepasiūlo žaidimo „Imkit
pagaliuką ir užmuškit Panevėžyje žyduką“, tai miesto vadovai tuo
kažkodėl ir nesipiktina, nekviečia pasaulio įsitikinti, jog šiame mieste
visi gyventojai yra be galo tolerantiški.
Visuomenei lyg ir peršama nuomonė, kad jei įvykis yra plačiai žinomas,
tai valdžiai kažką daryti reikia, o jei mažiau žinomas, tai tegul daužo
skustagalviai tuos juodaodžius gatvėse, tegul sau smaginasi.
Toks politikų mąstymas jau skatina kurti žaidimą „Pabandyk gauti
Vilniuje leidimą eisenai, jei nesi fašistuojantis skustagalvis“. Galvą
guldau, kad neįveiksite net pirmojo lygio. Nulūšite vos tik įėję
į Vilniaus savivaldybę.
Guodžia tik tai, kad Maskvoje - dar baisiau. Atėjęs į Maskvos
meriją prašyti leidimo antifašistinei eisenai gali netikėtai įsitikinti,
kad už leidimus išrašinėjančio valdininko stalo sėdi sukarintą uniformą vilkintis skustagalvis.