Skambiai konservatorių pernai išreklamuota „Dešinioji alternatyva“ -
tik su AMB juodųjų pipirų diržu arba Seimo vedėju? Jeigu taip, tai tada
„nafik“!
Tai - toks pat akivaizdus faktas, kaip ir per du mėnesius atsiradusi
400 mln. litų skylė naktiniame A.Šemetos biudžete.
Gali svaidytis žaibais Lietuvos televizijos adresu, kaip R.Juknevičienė
ar R.Dagys, gali visus, besišaipančius iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų (TS-LKD) tokio pasirinkimo, išvadinti kagėbistais
rezervistais, esmės tai nekeičia. Dešiniųjų karalius yra nuogas.
Įvardijo tai ne kokie nors tautos ir valstybės priešai, o ketvirtadalis
TS-LKD tarybos narių. Net ir spaudžiami V.Landsbergio autoriteto, 28 iš
116 tarybos narių atsisakė paremti D.Grybauskaitės kandidatūrą, kaip iš
principo nepriimtiną dešiniųjų partijai.
Apie ką balsuodami „už“ galvojo 88 kiti konservatyvios partijos tarybos
nariai, jau žinodami, kad D.Grybauskaitė rimtai išdėstė, jog ji gali
būti ir socialdemokratė, ir liberalė, ir konservatorė, lieka spėlioti.
Kad būtų vaizdingiau - ar įmanoma įsivaizduoti vyskupą, kuris teigtų,
jog neklystanti yra ir Romos katalikų bažnyčia, ir protestantų sinodai,
ir vyriausiasis Izraelio rabinas, ir Irano ajatolos? Taigi.
Kada tai tampa nesvarbu? Kai vienintelė vertybė lieka valdžia. TS-LKD
ir Liberalų sąjūdį galutinai užvaldė oportunizmas. Liberalcentristai
jau merdi. Juos baigia suėsti ta pati politinio oportunizmo bacila.
Be abejo, politikai sugebės paaiškinti ir pateisinti bet kokį savo
žingsnį. Šį - taip pat, nors jei D.Grybauskaitė laimės, tai ji padarys
nepaisant dešiniųjų partijų paramos.
Esmė tai, kad ne iš gero gyvenimo dešinieji prisiplakė prie
D.Grybauskaitės reitingų.
Šiandien dešinieji neturi veikėjo, kuris gautų bent tuos 13 proc. už
V.Landsbergį 1998-aisiais atiduotų balsų.
Šalčiu alsuojančiais 1993 metais bendras dešiniųjų kandidatas, šviesios
atminties ambasadorius S.Lozoraitis surinko net 38 proc. balsų.
Dabartinė kandidatų sausra - absoliutus regreso rekordas, kurį keturių
partijų valdžia, be jokios abejonės, „gerins“ ir toliau.
Atsitiko taip, kaip ir buvo sakoma valdžiai prieš naktinį mokesčių
perversmą. Mokesčių ir akcizų didinimas žudo valstybės biudžetą.
Valstybės finansai rieda katastrofos link.
Vien vasarį biudžetas negavo daugiau kaip 300 mln. litų planuotų pajamų.
Tai kaip buvo planuota? Su kuria kūno dalimi, leiskite paklausti?
Jei tendencija nesikeis, o padėtis gali tik blogėti, metų pabaigoje
„patobulintame“ biudžete stigs 3,5 mlrd. litų. O gal ir daugiau.
Katastrofiškai smuko pridėtinės vertės mokesčio surinkimas ir pajamos iš
akcizų. Dabar jau ir be diskusijų aišku, kad šių mokesčių didinimas
buvo studentiška A.Šemetos klaida, už kurią galvą guldė visa Seimo
dauguma. Vaikiškai neįvertintas zloto kurso smukimo faktorius ir
padėtis kitose kaimyninėse rinkose.
Užuot drastiškai sumažinusi valstybės išlaidas, pernai prieš Kalėdas
keturių valdžia, arogantiškai vaipydamasi, apdėjo verslą ir daugybę
žmonių tokiais mokesčiais, kokie tik šovė į galvą. Daug verslų tai jau
nužudė, kitus nužudys netrukus.
Vienintelis A.Kubiliaus-A.Šemetos laimėjimas - 8,5 mln. litų daugiau
surinkta gyventojų pajamų mokesčio.
Juodojo humoro šalininkai turi teisę krizenti, kad tokį „milžinišką“
prieaugį valdžiai pavyko išspausti papildomais mokesčiais prispaudus
meną, raštiją, apskritai kultūrą. Kad ir kaip būtų, ne fontanas.
Nepaisant to, kad Vyriausybė leido nebaudžiamai švaistyti senkantį iždą,
mokant dosnias premijas ir priedus prie algų valdininkams bei patarėjoms
dzelzytėms, A.Kubilius viešai kreipėsi į verslo įmones, ragindamas juos
susimesti finansuojant „Vilniaus - Europos kultūros sostinės“ (VEKS) projektus.
Reikia turėti kiaulės akis, sako tokiais atvejais tautos išmintis. Mat
jei bendrovės ir nuspręs paremti gėdingai valdžios žlugdomą VEKS
programą, VEKS vis tiek liks tik nagai ir ragai. Mat pirmiausia nuo tos
paramos bus atskaičiuoti mokesčiai „Sodrai“ bei sveikatos draudimui.
Kita vertus, gal ir gerai. A.Kubilius, kreipęsis paramos VEKS į verslą,
pirmąkart aiškiai pripažino, kad jo ministrų kabinetas yra neįgalus. Ši
impotencija neleidžia net menkus tarptautinius šalies įpareigojimus
įvykdyti su deramu ES valstybei orumu.
Bet gal kovą jau bus geriau?
Po to, ką ketvirtadienį, norėdamas pasirodyti baisiai mandras, apie lito
keitimo į eurą kursą prikalbėjo liberalas K.Glaveckas, kovą apskritai
gali būti šakės. Lyg dar būtų mažai bėdų, Seimo Finansų ir biudžeto
komiteto pirmininkas sukėlė paniką valiutų keityklose. Savaitgalį
pristigo eurų, ir ne tik jų.
Tai kur galima eiti su tokia meškiukų pūkuotukų protelių valdžia?
Žiūrim, ką turim? O turim tai, kad dešinioji alternatyva iki šiol pasižymėjo
tik tuo, kad nuolat sėjo paniką, gąsdino ir gąsdinosi, o laisvu nuo panikos kėlimo
metu dar bandė vaikytis praeities šmėklas.
Užteko pabūti valdžioje kelis mėnesius, ir dešinioji alternatyva -
tiek konservatyvusis, tiek liberalusis variantai - palaidota.
Ar apskritai yra kokia nors alternatyva?
Socialdemokratų partijos lyderiu išrinktas A.Butkevičius. Netikėtas
posūkis. A.Butkevičius - pirmasis socialdemokratų vadas po dviejų
kairiųjų partijų jungimosi,kuris yra ne iš LDDP nomenklatūros. Perspektyviausias
iš visų buvusių kandidatų.
Kairieji atsikrato praeities šleifo. Nors ir lėtai - tarp naujojo
lyderio ir LDDP sparno atstovo Z.Balčyčio gautų balsų skirtumas nedidelis.
Privalumas gali būti ir tai, kad A.Butkevičius - ne sostinės elito, o provincijos
žmogus. Politikas, kuriam pažįstami principai: kažkada atsistatydino
iš finansų ministro posto nenorėdamas tarnauti V.Uspaskichui.
Bet ar tai – jau alternatyva? Pirmiausia socialdemokratai su šia rokiruote
pavėlavo mažiausiai 4 mėnesius.
Jeigu A.Butkevičius prie partijos vairo būtų stojęs lapkritį, kairiąją
alternatyvą bent jau buvo įmanoma bandyti išsukti. Dabar niekam ji iki
prezidento rinkimų nebus įdomi. A.Butkevičius yra pasmerktas
makaluotis milžino (D.Grybauskaitės) paunksmėje.
Lietuva - be alternatyvų, Lietuva - be ateities? Kaip čia pasakius? Yra buvę ir blogiau.