Po trečio raginimo net sunegalavo
53 metų Birutė Barisaitė pastaruoju metu ir vėl prarado ramybę. Gavusi trečią pašto pranešimą su raginimu ateiti atsiimti dar vienos siuntos, moteris net sunegalavo.
Jai nereikia atsiųstos brangios knygos, kurią esą per prievartą bruka kažkokio „Didžiojo žaidimo“ organizatoriai.
„Atsiuntė mano neužsakytą, apie 80 litų kainuojančią knygą „Paskutinės pasaulio paslaptys“ ir dabar ragina ją pasiimti, mokėti pinigus. Bet man nereikia tų jų paskutinių paslapčių, tegul palieka ramybėje, nebeveda iš kantrybės“, - aiškino moteris.
Neįgali panevėžietė kalbėdama su korespondente vis dėlto dar nebuvo praradusi humoro jausmo: ji sakė, kad jau galėtų su ginklu rankoje eiti kovoti su visais laimės siūlytojais - reklamas ir kvietimus paštu bei SMS žinutėmis siuntinėjančiais įkyriais sukčiais.
Esmeralda pati pasitraukė
Per pastaruosius metus B.Barisaitė bandė dalyvauti ne vienoje loterijoje - ji neslėpė, kad svajodama apie laimę ir geresnį gyvenimą ne kartą susigundė įvairiais pasiūlymais. Tačiau visi jie buvę beverčiai ir tušti - tik pinigams vilioti.
Vienu metu moteris net buvo patikėjusi kažkokia Esmeralda. Ji žurnaluose ir laikraščiuose skelbdavosi, kad gali padėti laimėti dideles pinigų sumas.
„Parašiau aš jai, paprašiau padėti laimėti. Esmeralda atsiuntė talismaną ir laišką, rašė, jog žino, kaip man dabar sunku gyventi, todėl už tas knygeles, kurias ji man atsiųs, neprašys sumokėti visos jų vertės - 250 litų, o tik dalį - 85 litus.
Gudri. Siųsk jai pinigus, tada gausi knygeles. Pasipiktinau ir parašiau: „Kai atsiųsi knygeles ir aš, jų padedama, laimėsiu, va tada ir pinigus nusiųsiu“, - prisiminė B.Barisaitė.
Gavusi tokį laišką, Esmeralda jai daugiau nei rašė, nei nieko siuntė.
Gundo dviem trumpais žodžiais
Tačiau 100 tūkstančių litų žadančio „Didžiojo žaidimo“ moteris atsikratyti jau negali.
Daugelis skaitytojų, be abejo, žino apie „Didįjį žaidimą“. Patys ar jų artimieji yra gavę laiškus iš „Didžiojo žaidimo“ su pasiūlymais užsisakyti vieną ar kitą leidinį ir laimėti 100 tūkstančių litų, automobilį ar kitus prizus.
Laiške būna įdėti du vokai. Ant vieno didžiulėmis raidėmis užrašyta „Taip“, ant kito „Ne“.
Tie, kurie nesusigundo žaidimo vilionėmis, nieko neatsako į jokį laišką. Ir tuo viskas - be jokių rožinių svajonių - baigiasi.
Tačiau susidomėjusieji žaidimu pasirenka vieną iš variantų. Norintieji užsisakyti nurodomą knygą siunčia atsakymą su žodžiu „Taip“. Tie, kuriems nereikia knygos, bet jie vis tiek nori dalyvauti žaidime, siunčia voką su žodžiu „Ne“.
Pasirinko voką su „Ne“
B.Barisaitė irgi pirmiausia gavo vardinį kvietimą dalyvauti žaidime. Ten išties buvo nurodyta jos pavardė ir tai, kad ji pateko tarp laimingiausiųjų, galinčių dalyvauti šiame žaidime.
Į šį laišką atsakyti nereikėjo. Tiesiog buvo nurodyta, kad lauktų kito laiško.
Tada atskriejo antras laiškas su pasiūlymu užsisakyti knygą „Paskutinės pasaulio paslaptys“.
B.Barisaitė knygos nepageidavo, bet iš žaidimo trauktis nenorėjo. Kas žino, gal šį kartą laimė jai nusišypsos? Todėl žaidimo organizatoriams ji nutarė nusiųsti voką su žodžiu „Ne“.
Teko sukeisti abu vokus
Tačiau bevartydama, žiūrinėdama, skaitydama gautuosius popierius, voką su neigiamu užrašu moteris netikėtai įplėšė. Pamaniusi, jog negražu sudraskytą voką siųsti, panevėžietė paėmė kitą.
„Tai kas, kad ant jo buvo užrašyta „Taip“. Aš tą žodį užbraukiau ir užterliojau - aiškiai buvo galima suprasti, kad knygos man nereikia“, - įsitikinusi moteris.
Bet, pasirodo, žaidimo rengėjai užšifruoto ženklo nesuprato ir, kaip numatyta taisyklėse, išsiuntė knygą. O paštas dirba savo darbą: apie gautą siuntą informuoja gavėją, tuo ją vis piktindamas.
Garantavo knygą priimsiantys
Aiškinantis situaciją žurnalistei teko ieškoti „Didžiojo žaidimo“ organizatorių. Bendrovės atstovė spaudai atsiuntė raštu direktoriaus Tomo Mikalonio atsakymą.
Pasak T.Mikalonio, B.Barisaitė - ne pirmoji žaidėja, nenorinti imti knygos.
„Per 4 darbo metus yra pasitaikę atvejų, kai žmonės užsisako knygą, bet ją gavę apsigalvoja, nori grąžinti atgal. Apsisprendimo teisė paliekama - nepatikusią knygą per 7 dienas galima grąžinti paštu, pinigai žaidėjui bus grąžinti“, - teigė T.Mikalonis.
B.Barisaitei, manančiai, kad ji knygos neužsisakė, ir nenorinčiai jos net matyti, - dar paprasčiau. Direktorius patarė arba nuėjus į paštą atsisakyti siuntos, arba tiesiog nieko nedaryti.
„Abiem atvejais paštas knygą grąžins mums. Žaidėjui mokėti nereikės“, - buvo garantuojama raštiškame atsakyme.