Teisėjų atrankos komisija pasiūlė prezidentui Valdui Adamkui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininku naujai penkerių metų kadencijai skirti 2002-2008 metais šiam teismui vadovavusį teisėją Virgilijų Valančių.
Ar Lietuvos teismai pajėgs dirbti efektyviai, kai visuomenė jais nepasitiki ir vis sklando gandai apie teisėjų klanus bei nesiliaujančius jų karus?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su LVAT teisėju V.Valančiumi.
- Teigiama, kad būtent jūsų teismas krizės sąlygomis taps svarbiausia teisinių ginčų arena.
- Gali padaugėti darbo ir baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams. Akivaizdu, kad sunkmečiu nusikaltimų ne mažėja, o daugėja.
Prognozuojama, kad nedarbas Lietuvoje gali siekti ir 20 proc. lygį. Krizė ištiko ir kitas šalis. Jei ims grįžti emigrantai, padėtis dar pasunkės.
Visuomenėje visuomet yra žmonių, kurie linkę savo materialinius rūpesčius spręsti nusikalsdami. Tokius veiksmus kursto socialinė įtampa.
Kalbu ne vien apie smurtinius nusikaltimus. Krizės metais stiprės noras apeiti įstatymus, nemokėti mokesčių, apgauti valstybę, neteisėtai pasipelnyti visuomenės ar kitų žmonių sąskaita.
- Visuomenės intereso gynimo bylos taip pat dažniausiai keliauja į administracinius teismus. Ar tokių bylų daugėja?
- Tai jaučiame jau kelerius pastaruosius metus. Pavyzdžiui, padaugėjo bylų dėl neteisėtų statybų nacionaliniuose parkuose ar kitose aplinkosauginiu požiūriu išskirtinėse teritorijose.
Per statybų bumą buvo justi, kad kartais siekiama kuo greičiau statyti pastatus, apeinant net ir teises normas. Tai sukėlė administracinių ginčų laviną.
Vien pernai LVAT buvo nagrinėjama per 100 bylų, susijusių su viešojo intereso pažeidimais.
Sustabdyta ne viena neteisėta statyba Kuršių nerijoje, Trakų nacionaliniame parke ir kitose teritorijose.
- Gal per retai prieš nelegalias statybas teismai leidžia pasitelkti buldozerius?
- Jei teismas nusprendžia, kad įstatymo pažeidimą galima panaikinti tik nugriaunant statinį, nedvejojant reikia pasitelkti buldozerį.
Kita vertus, verslas suinteresuotas kuo greičiau statyti, jeigu tik atsiranda galimybių investuoti į statybas, susigrąžinti investicijas. Krizės sąlygomis tai ypač svarbu.
Kai viešojo administravimo institucijos sukasi lėtai, investuotojai skatinami apeiti teisines procedūras arba išvis pasitraukti ir investuoti kitose šalyse.
Todėl Lietuvai svarbu sukurti kuo aiškesnę statybų ir investicijų teisinę bazę. Teisinis reguliavimas turėtų būti ne toks gremėzdiškas, koks klesti iki šiol.
Žinoma, vadinamosiose jautriose teritorijose būtini griežti reikalavimai. Bet yra tokių vietovių, kur būtų pateisinamas ir daug operatyvesnis, lankstesnis teisinis reguliavimas.
Apie tai seniai kalbama, bet vis nėra konkrečių rezultatų.
Be to, teisinė painiava palanki ir spekuliacijoms viešuoju interesu. Kartais juo gali būti tik prisidengiama siekiant savų, nieko bendra su nauda visuomenei neturinčių tikslų.
- Valstybė gali bylinėtis su mokesčių vengiančiais piliečiais. Bet ar piliečiai irgi neprašys teismo pagalbos, kai jausis nuskriausti valstybės?
- Neabejoju, kad taip ir bus, jei, pavyzdžiui, pensininkai ims laiku negauti pensijų. Administraciniai teismai turės nagrinėti tokius ginčus.
Itin svarbu, kad valstybė skirtų administraciniams teismams pakankamą finansavimą susidoroti su didėjančiu bylų srautu. Kitu atveju teismų sprendimai gali vėluoti.
Administraciniai teismai, palyginti su bendrosios kompetencijos teismais, iki šiol labai greitai spręsdavo bylas. Tačiau sunkmečiui smarkiai padidinus ginčų srautą, šį svarbų privalumą galime prarasti. Sprendimų gali tekti laukti gerokai ilgiau.
- Nuolat girdėti kalbų apie teisėjų klanus. Jūs vadinamas vienu svarbiausių prieš pusmetį Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininko kadenciją baigusio, bet Seimo vis dar iš pareigų neatleidžiamo Vytauto Greičiaus priešininkų. Kodėl visuomenėje įsitvirtino tokia nuomonė?
- Nenorėčiau to komentuoti. Tegul geriau šiuo klausimu kalba nepriklausomi teisininkai. Neketinu su niekuo konfrontuoti, bet kartais mano žodžiai suprantami priešingai nei sakau.
Aš visada pasirengęs teisiniam dialogui, visuomet skatinu teisėjus išsakyti savo poziciją diskusijose, o ne aklai paklusti vienai nuomonei.
Pastebėjau, kad ne tik teisininkai, bet ir kitų sričių specialistai, nepakankamai mokėdami užsienio kalbų, netenka galimybės suvokti vakarietiškų diskusijų dvasią. Tai didelis nuostolis Lietuvai.
Gerai, kad jaunimas išmoksta užsienio kalbų, dalyvauja tarptautiniuose forumuose.
Tai teikia vilties, kad ir Lietuvoje pamažu įsigalės vakarietiška diskusijų laisvė be išankstinių nuostatų ir iš sovietinių laikų paveldėtų mąstymo stereotipų.
- Kodėl apsisprendėte siekti antros LVAT vadovo kadencijos?
- Teismo pirmininko kadenciją baigiau pernai lapkritį ir iš karto pasitraukiau iš šių pareigų. Dabar dirbu LVAT teisėju.
Pagal įstatymu numatytą tvarką buvo paskelbta kandidatų atranka į LVAT pirmininko pareigas. Pretendavo trys kandidatai, o kituose teismuose tokia konkurencija retai pasitaiko.
Atranka vyko trimis etapais, mūsų teisme buvo surengtas anoniminis kandidatų vertinimas. Galiausiai Teisėjų atrankos komisija, kurios daugiau kaip pusė narių – visuomenės atstovai, o ne teisėjai, pasiūlė mano kandidatūrą.
Man ši atranka – jėgų išbandymas ir patikrinimas, kaip vertinamas mano darbas.
Pareigos pačios savaime nėra vertybė. Kad ir kokį aukštą postą užimtum, privalai nuolat tobulėti, lavintis.
- Prieš trejetą metų buvo kilęs skandalas, kai jūs ir dar pora Teisėjų tarybos narių buvote kaltinami, jog suklaidinote prezidentą V.Adamkų, melagingai jį informavę apie Biržų teisėjo Valentino Margevičiaus kandidatūros aptarimą, ir išprovokavote šalies vadovo konfliktą su AT pirmininku V.Greičiumi.
Vadinasi, ši istorija neturėjo įtakos Teisėjų atrankos komisijai?
- Komisijai tai nesukėlė abejonių, juolab kad dar 2006 metų gegužės mėnesį tuomet V.Greičiaus vadovaujama Teisėjų taryba tyrė šį atvejį ir priėjo prie išvados, kad mes prezidentui V.Adamkui nepateikėme jokios tikrovės neatitinkančios informacijos.
Tik vienas Teisėjų tarybos narys balsavo prieš šią išvadą.
Patyręs teisėjas
* V.Valančius gimė 1963 metais Plungėje.
* 1986-1990 m. dirbo prokuroru. 1990 m. jis išrinktas teisėju. Dirbo apylinkės, vėliau Apeliaciniame teisme.
* 2002-2008 metais V.Valančius vadovavo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Dabar dirba šio teismo teisėju.
* 1997-2006 metais V.Valančius vadovavo Lietuvos teisėjų asociacijai. 2006 metais buvo išrinktas Europos teisėjų asociacijos viceprezidentu.
* V.Valančius – teisės daktaras, profesorius, kelių knygų, monografijų, daugybės straipsnių teisės temomis autorius ir bendraautoris.