Statistikos departamento duomenimis, per metus nedarbo lygis
išaugo 1,5 procentinio punkto - nuo 4,3 procento 2007 m. iki 5,8
procento 2008 m. Aukščiausias nedarbo lygis buvo 2001 m. - 17,4,
žemiausias - 2007 m. - 4,3 procento.
Moterų nedarbo lygis 2008 m. buvo mažesnis nei vyrų ir sudarė
5,6 procento (vyrų - 6 proc.). Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo
lygis 2008 m. sudarė 13,4 procento, kaip ir 2007-aisiais, jis buvo
dukart aukštesnis nei bendras nedarbo lygis.
Statistikos departamento vertinimais, bedarbių skaičius
ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį išaugo iki 130 tūkst., tai yra 33
tūkst. daugiau nei trečiąjį 2008 m. ketvirtį. Per metus bedarbių
skaičius padidėjo 25 tūkst., arba 37 procentais - nuo 69 tūkst.
2007 m. iki 94 tūkst. 2008 m. Daugiausia bedarbių buvo 2001 m. -
284 tūkst., o mažiausia 2007 m. - 69 tūkst.
Ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus
metus ir ilgiau, ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį padaugėjo ir buvo 30,5
tūkst. - beveik ketvirtadalis visų bedarbių. 2008 m. ilgalaikių
bedarbių buvo 20 tūkst., tai yra 21 procentas visų bedarbių.
Daugiausia ilgalaikių bedarbių buvo 2001 m., kai jie sudarė daugiau
nei pusę (58,8 proc.) visų bedarbių.
Statistikos departamento atliekamo įmonių tyrimo duomenimis,
2008 m. pabaigoje buvo 12,9 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yra 2,2
karto mažiau nei 2007 m. pabaigoje ir dukart mažiau nei trečiąjį
2008 m. ketvirtį.
Užimtumo tyrimo duomenimis, ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį dirbo 1
mln. 507 tūkst. gyventojų - 30,5 tūkst. mažiau nei trečiąjį
ketvirtį. Per metus užimtųjų skaičius sumažėjo 14 tūkst. - nuo 1534
tūkst. 2007 m. iki 1520 tūkst. 2008 m. Daugiausia gyventojų 2008 m.
dirbo paslaugų sektoriuje - 936 tūkst., arba 62 procentai, ir
pramonėje - 298 tūkst., arba 20 procentų visų dirbančiųjų.
Mažėjo statybų sektoriuje ir žemės ūkyje, miškininkystėje bei
žuvininkystėje dirbančių asmenų skaičius. Statybų sektoriuje 2008
m. dirbo 166 tūkst., arba 5 tūkst. mažiau nei 2007 m., darbuotojų,
o žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje - 121 tūkst., nors
prieš metus šiame sektoriuje dirbo 160 tūkst. 2008 m. šia veikla
užsiėmė apie 8 procentus visų užimtųjų, o daugiausia jų buvo 2003
m. - 18 procentų visų užimtųjų.
Gyventojų užimtumo lygis 2008 m., palyginti su 2007 m. (64,9
proc.), beveik nepakito ir sudarė 64,3 procento. Moterų užimtumo
lygis išlieka žemesnis nei vyrų. 2008 m. vyrų užimtumo lygis buvo
67,1, moterų - 61,8 procento, per metus šie rodikliai sumažėjo
atitinkamai 0,8 ir 0,4 procentinio punkto.
Pagyvenusių (55-64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis per
metus beveik nepasikeitė ir išliko aukštas - 2008 m. jis sudarė
53,1 procento (2007 m. - 53,4 proc.).
Darbo jėgai priskiriamų gyventojų 2008 m. buvo 1 mln. 614
tūkst., per metus tokių asmenų skaičius išaugo 11 tūkst. (0,7
proc.). Gyventojų aktyvumo lygis 2008 m. buvo 68,4 procento, per
metus jis padidėjo 0,5 procentinio punkto.
Užimtumas ir nedarbas apskrityse skirtingas. Statistikos
departamento vertinimais, žemiausias nedarbo lygis 2008 m. buvo
Marijampolės (2,8 proc.) ir Alytaus (4,1 proc.) apskrityse, o
aukščiausias - Klaipėdos (7,2 proc.) ir Telšių (6,6 proc.)
apskrityse.
Aukščiausias užimtumo lygis išlieka Vilniaus apskrityje,
kurioje, per metus ūgtelėjęs 0,3 procentinio punkto, jis 2008 m.
siekė 67,7 procento, ir Panevėžio apskrityje - 65,4 procento.
Žemiausias užimtumo lygis 2008 m. buvo Tauragės ir Telšių
apskrityse (53,2 ir 58,7 proc.), per metus užimtumo lygis šiose
apskrityse sumažėjo atitinkamai 9 ir 6,6 procentiniais punktais.
Nedarbo lygis 2008 m. pradėjo didėti visose Baltijos šalyse.
Sparčiausiai nedarbas didėjo Latvijoje - ketvirtąjį 2008 m.
ketvirtį jis išaugo iki 9,9 procento. Lietuvoje ir Estijoje
nedarbas didėjo beveik vienodai.