Kokią alternatyvą Lietuvai žada siūlyti naujasis socialdemokratų lyderis? Apie tai – pokalbis su A.Butkevičiumi.
- Kokius minimalius uždavinius sau keliate prezidento rinkimuose?
- Minimalus tikslas – patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą. Netrukus pristatysiu mūsų programą, komandą, o joje – didžiulę politinę patirtį turintys žmonės.
- Bet ar tikite sėkme – juk pagal apklausas ryškiai pirmauja D.Grybauskaitė.
- Tokios prognozės pernelyg ankstyvos ir perdėtos.
- Ar D.Grybauskaitė gali tapti jūsų kampanijos svarbiausiu ideologinės kritikos taikiniu? Juk ji, kaip ir jūs, dirbo A.Brazausko Vyriausybės finansų ministre.
- D.Grybauskaitė atstovauja dešiniajam sparnui jau vien todėl, kad ją iškėlė dešiniosios partijos. Prieš Seimo rinkimus būtent ji ragino didinti mokesčius ir mažinti biudžeto išlaidas bei žmonių vartojimą.
Tokią politiką dabar ir vykdo dešinieji.
- Ką siūlote daryti kitaip?
- Gilėjant krizei, jokiu būdu nedidinčiau mokesčių. Smunkant ekonomikai, geriau jau skolintis negu dar labiau smukdyti verslą. O pasiskolinti Lietuva dar pajėgi.
Valstybės investicijas pirmiausia būtų galima nukreipti į infrastruktūros projektus, taip išsaugant daugiau darbo vietų.
- Ar per rinkimų kampaniją stengsitės pabrėžti D.Grybauskaitės pažiūrų tapatumą su Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdoma politika?
- Manau, kad A.Kubiliaus Vyriausybės naktimis priimti sprendimai buvo suderinti su eurokomisare D.Grybauskaite.
- Tačiau dėl krizės valdžia kaltina socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamą Vyriausybę, kad ši visuomenę tik liūliavo pažadais apie šviesią ateitį. Ar įmanoma atsikratyti tokios kupros?
- Krizė yra pasaulinis reiškinys. Kad ir ką šnekėtų oponentai, krizė Lietuvą pasiekė vėliausiai. Vadinasi, Lietuvos ekonomika turėjo rezervų, kurie leido jai kurį laiką atsispirti pasaulinei finansų krizei. Tai – socialdemokratų valdymo nuopelnas.
- Norite pasakyti, kad dėl nuosmukio kalčiausia A.Kubiliaus Vyriausybė?
- To nesakau. Bet biudžetas pernai negavo maždaug 700 mln. litų pajamų, nors A.Kubilius gąsdino, kad atsiliksime nuo plano net 2 mlrd. litų.
Pripažįstu, jog Lietuva pernai per vėlai pradėjo platinti euroobligacijas – tik rugsėjį. Jei tai būtų padaryta gegužę, baigiantis 2008-iesiems nebūtų kilę jokių atsiskaitymo problemų. G.Kirkilo Vyriausybė pavėlavo, taigi neketinu neigti ir mūsų klaidų.
- Gal jūs ir pats, dirbęs finansų ministru, jaučiate ne viską padaręs, kad Lietuva dabar jau turėtų eurą?
- Būdamas finansų ministras, 2005 metų konvergencijos programoje pasiūliau nulinį fiskalinį deficitą. Šalies biudžetas būtų subalansuotas, ir drįstu tvirtinti, kad šiandien mes jau turėtume eurą.
Bet Vyriausybėje aš tuomet likau mažumoje.
- Bet juk tai buvo A.Brazausko Vyriausybė. Kodėl jūsų nepaklausė saviškiai?
- Be abejo, turime prisiimti kaltę, kad mano siūlyta mokesčių reforma buvo atmesta.
Matyt, neužteko ir ryžto.
- Kaip rodo liberalsąjūdiečio Kęstučio Glavecko žodžių apie galimą lito devalvavimą sukelta panika, už politikų klaidas tenka mokėti visuomenei. Bet ar reikalaudami jį atleisti iš komiteto vadovo posto nesiekiate tik patys pasireklamuoti?
- Tokie pasvarstymai, kokius sau leido K.Glaveckas, gali pakirsti bet kurios šalies finansinį stabilumą net ir ne krizės sąlygomis.
Padaręs tokią klaidą politikas turėtų atsiprašyti ir pats, nelaukdamas, kol jį atleis, atsistatydinti iš komiteto pirmininko pareigų.