Planuojama, kad į specialų fondą 80 proc. lėšų įneštų valstybė - tai
daugiausia būtų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, likusią dalį įneštų
bankai. Vėliau valstybės dalis renovuojant būstą mažėtų. Galutinį būsto
renovavimo modelio variantą premjero sudarytai darbo grupei pavesta
pasiūlyti po dviejų savaičių.
„Dabar yra numatyta skirti netoli 1 mlrd. litų šiemet, bet tiek
įsisavinti per šiuos metus tikrai yra neįmanoma“, - pirmadienį po
Vyriausybėje vykusio darbo grupės pasitarimo žurnalistams sakė
G.Kazlauskas.
Darbo grupės vertinimu, šiemet esą galėtų būti įsisavinta apie 400 mln.
litų.
Ministro teigimu, valstybė renovacijai skirtas lėšas ketina skolinti
patraukliomis sąlygomis - su 3-4 proc. metinėmis palūkanomis, o jei
palūkanos rinkoje būtų didesnės, valstybė jas galėtų kompensuoti iš
biudžeto.
„Mes kalbame apie 3-4 proc. metines palūkanas visam 20 metų laikotarpiui
su valstybės garantija“, - tvirtino ministras ir patikino, kad priverstinės
būsto renovacijos tikrai nebus, o gyventojams gali būti numatyti nebent tam
tikri „paskatinimai“.
Pasak G.Kazlausko, fondo finansuojami darbai realiai prasidėti galėtų jau
po 3-5 mėnesių, nes tiek užtruks pasiruošimas kiekvieno daugiabučio
renovacijai.
Pirmadienį Vyriausybėje specialistai su premjeru Andriumi Kubiliumi dar
kartą tarėsi dėl daugiabučių renovacijos bei galimo finansavimo modelio.
Ūkio ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad šalies daugiabučių namų ir
socialinių įstaigų - ligoninių, mokyklų, darželių ir kitų pastatų
renovacijai lėšų numatoma iki 3 mlrd. litų, o bankų indėlis turėtų siekti
30-50 proc. visų tam skiriamų lėšų.
Aplinkos ministerija yra įvertinusi, jog per metus renovuoti 2 tūkst.
daugiabučių kainuotų 3-4 mlrd. litų, jeigu valstybės parama sudarytų nuo 30
iki 50 proc. renovavimo kaštų.