Konservatorius siūlo įstatymą papildyti nuostata, jog „Teisė gauti
autorinį atlyginimą netaikoma autoriams už naudojamus sukurtus nacistinių ir
sovietinių valstybių vadovų, ideologų bei kolaborantų atvaizdus,
literatūros, mokslo, meno ir kitus kūrinius, aiškiai propaguojančius ir
šlovinančius nacistinę ar komunistinę ideologiją.“
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, per 1940-1990 metų nacistinės
Vokietijos ir Sovietų sąjungos okupacijas Lietuvoje buvo sukurta nemažai
meno kūrinių - dailės darbų, vaidybinių ir dokumentinių kino filmų, muzikos
kūrinių, grožinės literatūros, dalis jų vienareikšmiškai propagavo nacistinę
ir komunistinę ideologiją, šlovino okupantų ideologus, vadovus,
kolaborantus. „Manome, kad šiems literatūros, mokslo ir meno formos
objektams netaikytina autorinė teisė ir jų kūrėjams neturi būti mokamas
autorinis atlyginimas“, - rašoma aiškinamajame rašte.
Pasak J.Dautarto, pataisa parengta atsižvelgiant „į Lietuvos muziejų
asociacijos ir kitų kultūra besirūpinančių visuomeninių organizacijų bei
piliečių siūlymus“.
Prieš keletą metų į konfliktą su Lietuvos autorių teisių gynybos
asociacijos agentūra (LATGA-A) dėl sovietinių skulptūrų eksponavimo buvo
įsipainiojęs sovietų laikmečio dvasia įrengto Grūto parko vadovas Viliumas
Malinauskas. Iš jo tuomet pareikalauta mokėti 6 proc. nuo surinktų pinigų už
bilietus į parko ekspoziciją. Protesto vardan V.Malinauskas tuomet kai
kurias skulptūras aptraukė plėvele, o vėliau įstatymas buvo pakeistas,
numatant, kad viešai rodyti kūrinio originalą ar jo kopiją, už tai autoriui
nemokant atlygio, galima, kai kūrinys yra autoriaus parduotas.
Druskininkų pašonėje įsikūrusio parko įkūrėjas mokėti mokestį atsisakė,
argumentuodamas, jog už skulptūras valstybė autoriams jau buvo sumokėjusi, o
į parką jis jas atvežė ir restauravo savo lėšomis, tuo tarpu šaliai
atsikračius sovietų režimo jos buvo pasmerktos sunaikinimui.