Kartu su 8 tūkstančiais kolegų iš Čekijos, Slovėnijos, Slovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Austrijos bei Vokietijos mūsų krašto žemdirbiai Briuselio „kopūstams” išrėžė savo rūpesčius dėl kaimo žmonių ateities.
Kolegų čekų pakviesti
Nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. Čekijos Respublika rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Sąjungos tarybai. Naudodamiesi proga, kad kovo 12-13 dienomis Prahoje į tarptautinę konferenciją atvyko ES šalių žemės ūkio ministrai bei svečiai iš Briuselio (tarp jų ir ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarė Mariana Fišer Boel), Čekijos žemdirbiai surengė protesto akciją.
„Bendroji žemės ūkio politika suformavo ir tebeformuoja nemažus skirtumus tarp senųjų ir naujųjų ES šalių narių. Dėl to mes jaučiame daug didesnę krizės įtaką, nei mūsų kolegos iš senųjų ES šalių”, - laiške Žemės ūkio rūmų pirmininkui Broniui Markauskui rašė Čekijos žemės ūkio rūmų pirmininkas Janas Veleba, kviesdamas kolegas žemdirbius iš Lietuvos prisidėti prie protesto akcijos.
Neatsiliepti į kolegų kvietimą, ko gero, būtų buvę negražu. Juolab kad jau praėjusių metų pabaigoje Kaune Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje dalyvavę naujųjų ES šalių narių žemdirbių organizacijų atstovai kėlė klausimą dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp senųjų ir naujųjų ES šalių.
„Jeigu norime išlikti, privalome ieškoti draugų”, - tąsyk Kaune vykusioje konferencijoje kalbėjo Čekijos žemdirbių asociacijos ES reikalų direktorius Miroslavas Louma.
Ilgai nesvarstę lietuvaičiai atsiliepė į kolegų čekų kvietimą ir, surinkę kelionei bei nakvynei viešbutyje reikalingas lėšas, delegavo atstovus iš šalies rajonų į kelionę.
Apie mitingą kalbėta iš anksto
Ketvirtadienio rytą dar prieš pusryčius Prahos viešbutyje „Akademic” įsijungęs televizorių galėjai sužinoti, kad tądien buvo ruošiamasi žemdirbių protesto akcijai. Buvo rodomi siužetai iš ankstesnių panašių renginių Čekijoje, televizijos žurnalistai kalbino mitingui besirengiančius ūkininkus, keldami į viešumą jų problemas.
Pailsėję po 18 valandų trukusios kelionės autobusu ir papusryčiavę, Lietuvos ūkininkai nuvyko į Prahos miesto centrą. Nurodytoje vietoje palikę autobusą, Lietuvos ūkininkai patraukė Čekijos žemės ūkio ministerijos pastato link ir įsiliejo į gausų protesto akcijos dalyvių būrį.
Saulėtą pavasario rytą termometro stulpelis rodė aštuonis laipsnius šilumos. Netoli ministerijos jau stovėjo priekaba, prikrauta mėšlo, daugelis Čekijos ūkininkų, ateidami pavieniui ar būriais, nešėsi pieno butelius, kaip protesto simbolį keletas vyrų turėjo šakes, keli jauni vyrukai – laidotuvių vainikus... Prie įėjimo į Žemės ūkio ministeriją ir teritorijos prieigose sukiojosi keletas policijos pareigūnų (Lietuvoje būtų buvę keletas šimtų).
Minioje plaikstėsi Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos ir Austrijos valstybių vėliavos, daugybė plakatų. Dauguma akcijos dalyvių turėjo švilpukus ir tarškynes. Likus kelioms minutėms iki mitingo pradžios prie pat pakylos, kur buvo įrengti mikrofonai, keli vyrai atvedė dvi stebėtinai ramias karves.
Kad ir nedidelė 48 žemdirbių grupė iš Lietuvos išsiskyrė tuo, kad kiekvienas turėjo po mažą trispalvę vėliavėlę, du plakatus su Lietuvos žemdirbiams aktualiais reikalavimais ir didelę mūsų šalies vėliavą, kurią nešti patikėjo Kėdainių krašto ūkininkui Artūrui Juodeikai.
Tarp protesto akcijos dalyvių buvo ūkininkai iš Kauno, Rokiškio, Raseinių, Kupiškio, Kaišiadorių, Kėdainių, Joniškio, Jurbarko, Jonavos, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Anykščių, Pasvalio, Panevėžio, Varėnos, Vilkaviškio rajonų bei Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių.
Kiauras maišas - žemės ūkio simbolis
Pasikeisdami prie mikrofono kalbėjo čekai, slovėnai, slovakai, lenkai, vengrai. Prie jų prisijungė ir žemdirbių atstovai iš Austrijos bei Vokietijos. Demonstrantai kritikavo ES subsidijų išmokėjimo tvarką, kuri nėra naudinga naujosioms ES šalims, skundėsi dėl mažų pieno supirkimo kainų, išsakė kitus rūpesčius.
Daugiatūkstantinė minia šiltai sutiko mūsų šalies delegacijos vadovą, LŪS pirmininką Joną Talmantą, kai šis nusiėmė kepurėlę ir, nusilenkęs miniai, padėkojo už ūkininkų vienybę šioje akcijoje bei dalykiškai išvardijo Lietuvos ūkininkų skaudulius. LŪS pirmininko pranešimą tiesiai į čekų kalbą vertė geras Lietuvos ūkininkų pažįstamas M.Louma.
„Čekijoje per pastaruosius dešimtį metų gerokai sumažėjo kiaulių, bankrutavo daugelis skerdyklų, o kooperatyvai susivienijo su perdirbėjais. Prastėja situacija pieno sektoriuje”, - „Ūkininko patarėjui” vėliau sakė M.Louma.
„Ko siekiame? Kad būtų laisvas darbo jėgos judėjimas, gerėtų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, paprastesnė taptų biurokratija”, - teigė kiti kalbėjusieji mitinge prie Čekijos žemės ūkio ministerijos.
Čekai teigė, kad šių metų pradžios pieno kainų situacija yra kritinė. Kai kurios pieninės atšaukia dalį kontraktų, norima dar labiau mažinti pieno kainas, kurios nesieks 10 eurocentų/kg. Vengrijoje mažiems ūkiams pieno kaina yra 14-14 eurocentų/kg. Perdirbėjai nenori sudaryti sutarčių keliems mėnesiams į priekį, jie siekia, kad kainos būtų persvarstomos kas mėnesį. Vokietijos ūkininkai piktinosi, kad jiems temokama po 40 eurocentų/kg. Girdint tai norom nenorom pradėjai svarstyti - kaip gyventi žemdirbiams Lietuvoje, jeigu maži ūkiai už pieną tegauna tik iki 10 eurocentų/kg?
Čekijos žemės ūkio ministro Piotro Gandalovičiaus pranešimą, kuriame sakyta, kad be 2013 metų žemdirbiai nelabai ką gero galėtų tikėtis, kelis kartus pertraukė protestuotojų švilpimas, šūksniai ir triukšmas. Jį tarškynėmis kėlė Čekijos ūkininkai, jiems pritarė minia.
Mitingo metu su mūsų šalies ūkininkais mielai kalbėjosi kolegos čekai, lenkai, slovėnai. Jie domėjosi, kaip mums sekasi, kokių sunkumų patiriame.
„Kodėl jūs čia? Kokie svarbiausi ūkininkų rūpesčiai Lietuvoje?” – domėjosi ir žurnalistai iš Čekijos nacionalinės televizijos.
Savo ruožtu mums buvo įdomu išgirsti apie žemdirbių gyvenimą kaimyninėse šalyse.
„Nuomoju 7 ha žemės, esu užveisęs sodą, auginu obuolius ir slyvas. Obuolius parduodu, iš slyvų darau „slivovicą”. Mūsų šalyje tai nedraudžiama, nes moku visus reikalingus mokesčius”, - „Ūkininko patarėjui” sakė Zikmundas Vaclavas iš Pietų Čekijos ir atminimui nupiešė savo paties draugišką šaržą.
„Kaip galime neprotestuoti prieš esamą tvarką žemės ūkyje, jeigu pienas pigesnis už vandenį? Kaip išgyventi, jeigu kilogramas pieno kainuoja tiek, kiek mokestis už vieną apsilankymą tualete?” – kalbėjo pieno ūkio šeimininkė Božena Dramblova iš Pacovo.
Paklausti, ar nesiskiria interesai tarp stambių ir smulkių ūkininkų, nei lenkai, nei čekai, nei slovėnai nesuprato klausimo. Jų žemdirbiai, pasirodo, tikrai vieningesni nei mes, lietuviai.
Leido pienui tekėti upeliais
Dvi valandas mitingavę prie Žemės ūkio ministerijos pastato, protesto akcijos dalyviai pajudėjo viešbučio „Millenium plaza” link, kur posėdžiavo ES šalių žemės ūkio ministrai bei svečiai iš Briuselio.
Įspūdingai atrodė 8 tūkst. žmonių jūra pavasarėjančios Prahos gatvėse.
Nuo šaligatvių ir pro pastatų langus žemdirbių eitynes ramiai stebėjo praeiviai, transporto srautus reguliavo policijos pareigūnai, kartkartėmis duodami ženklą, kad žmonių srautas stabteltų ir praleistų tramvajus ar kitas viešojo transporto priemones. Minia laikėsi ramiai. Kaip simbolį situacijai žemės ūkyje apibūdinti kažkas judančioje žmonių upėje iš kiauro maišo leido byrėti grūdams, tad tolstant protestuotojams ant asfalto liko juosta, nusėta miežiais.
Veltui tikėtasi, kad prieš protesto akcijos dalyvių minią išeis konferencijos dalyviai. ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarė M. Fišer Boel susitiko tik su žemdirbių lyderių atstovais iš mitinge dalyvavusių šalių ir priėmė mitinguojančiųjų reikalavimus.
Pareigūnė jiems žadėjo po mėnesio ar dviejų susitikti su žemdirbių atstovais Briuselyje ir aptarti problemas pieno sektoriuje ir nevienodų išmokų atskiroms ES narėms klausimus.
Neįvykus žemdirbių susitikimui su ES pareigūnais prie pastato, kur vyko žemės ūkio politikai skirtas forumas, ūkininkai atsukinėjo pieno butelių kamštelius ir, palikę juos „Millenium plaza” pastato prieigose, leido pienui tekėti upeliais. Kažkas iš minios pienu apliejo vieną europarlamentarų, pasirodžiusį prie įėjimo į viešbutį.
Žmogus atrodė ne ką geriau nei Artūras Zuokas per mitingą prie Seimo rūmų Vilniuje su kiaušiniu ant galvos. Padedamas netoliese buvusios moters, politikas šypsodamasis pats valėsi pieną nuo savo palto.
Tuo tarpu žmonių upė palengva judėjo šv. Vaclavo aikštės link.
Grojant Čekijos ūkininkų pučiamųjų orkestrui, mitingo dalyviai prie paminklo šv. Vaclavo aikštėje padėjo simbolinius vainikus ir, apibendrinę renginį, kuris su eitynėmis Prahos gatvėmis truko daugiau kaip penkias valandas, išsiskirstė.
Žemdirbių delegacijų vadovai iš visų aštuonių protesto akcijoje dalyvavusių šalių pasirašė rezoliuciją.
Ambasada nenorėjo, ministras - negalėjo
Dar prieš mitingą J.Talmantas susisiekė su Lietuvos ambasada Čekijoje. Manyta, kad galbūt kas nors iš šios įstaigos ras laiko susitikti su grupe Lietuvos ūkininkų, o geriausiu atveju – mitinge į čekų kalbą išvers Lietuvos atstovo pasisakymą.
Deja. Balsas iš Lietuvos ambasados LŪS pirmininkui telefonu paaiškino, kad apie jokį panašų renginį, į kurį atvykę kraštiečiai, jie nesą girdėję, kad ambasadoje dirba tik keturi žmonės ir kad pageidaujamas susitikimas neįvyks.
Mūsų žemdirbiai turėjo ir dar vieną norą – nors penkiolikai minučių susitikti su Lietuvos žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi, tądien Prahoje dalyvavusiu žemės ūkio politikai skirtame forume. Net už taksi iki viešbučio ministrui ūkininkai būtų sumokėję.
Deja, paskubėjęs pranešti, kad artimiausiu metu Lietuvoje bus priimta keletas pataisų žemdirbių reikalavimuose Lietuvos Vyriausybei ir kad iki pat 24 val. esąs užimtas griežtos darbotvarkės, K.Starkevičius su ūkininkais nesusitiko.
Po taikaus daugiatūkstantinio mitingo vaikštinėdami po Prahos senamiestį lietuvaičiai sakė pamaloninti kolegų ūkininkų iš kitų šalių jiems skirtu dėmesiu, tačiau šiek tiek nusivylė Lietuvos ambasados ir žemės ūkio ministro dėmesiu jiems.
Vaikštinėdami vakarėjančiomis Prahos gatvėmis dairėmės lauktuvėms suvenyrų ir, žinoma, užsukome paragauti čekiško alaus.
Grįždami į Lietuvą pro autobuso langą matėme gerokai pradžiuvusius Čekijos ūkininkų laukus, iš žiemos miego atbudusius jau žaliuojančius žiemkenčius ir jautėme, deja, didelį skirtumą ne tik dėl to, kad ten pavasaris ankstesnis, bet ir ūkininkai labiau vieningi, nei mes Lietuvoje.
Autorės nuotrauka
Protesto simbolis – šakės.