LKTA prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondento Arnoldo Aleksandravičiaus klausimus, kaip atrodys kaimo turizmo sezonas kriziniais Lietuvai 2009 metais.
- Kovo 18 d. vyks visuotinis asociacijos narių susirinkimas. Ką jame spręsite?
- Susirinksime, kad pakeistume LKTA įstatus. Pagal naują asociacijų įstatymą jie jau nebetinkami. Tai viena. Be to, norime suteikti LKTA nariams galimybę paįvairinti savo veiklą. Pavyzdžiui, rengti ekskursijas, amatų kiemuose steigti krautuvėles, pardavinėti jose tautodailininkų dirbinius arba kaimišką duoną, sūrius. Bet pirmiausia tokias veiklos rūšis reikia įsirašyti į Lietuvos kaimo turizmo asociacijos įstatus. Senieji įstatai numatė vienintelę papildomą LKTA veiklą – organizuoti mokymus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją.
- Kovo 18-ąją rinksite ir LKTA tarybą. Ar tai nauja jūsų organizacijos institucija? Kokie tarybos įgaliojimai?
- Toks LKTA struktūrinis darinys visą laiką buvo. Tik anksčiau LKTA rajoninių skyrių vadovai automatiškai buvo ir tarybos nariai. Norime, kad būtų kitaip – tarybą sudarytų nebūtinai skyrių pirmininkai. Galvojama įgalioti LKTA rajoninius padalinius išsirinkti naujus vietinius pirmininkus vietoj savo atstovų, patekusių į tarybą. Šį trečiadienį taip pat rinksime ir LKTA prezidentą. Ilgesnei – 4 metų – kadencijai. Senuosiuose LKTA įstatuose organizacijos prezidentui buvo numatytas 2 metų vadovavimo laikotarpis. Aišku, bus galima atstatydinti LKTA vadovą (taip pat atšaukti tarybą) ir anksčiau, nelaukiant 4 metų.
- Susirinkimo išvakarėse kvietėte LKTA narius išsakyti pastabas dėl asociacijos įstatų. Ar daug pasiūlymų sulaukėte?
- Labai daug. Pastabas atsiuntė 12 rajonų skyriai. Iš molėtiškių ir anykštėnų gavome net visiškai kitokius, alternatyvius įstatus. Mūsų teisininkas mano, kad kai kurie pasiūlymai būtų naudingi. Apibendrinant juos galima pasakyti, kad kaimo turizmo sodybų šeimininkai norėtų būti labai savarankiški.
- Ar sunkmetis neprivertė keisti kaimo sodybų teikiamų paslaugų kainų (kai kurie šeimininkai tų pačių įkainių laikėsi dešimt ar net daugiau metų, nuo tada, kai pradėjo verstis kaimo turizmu) ir ieškoti naujų klientų viliojimo būdų? Ar nesumažėjo poilsiautojų srautai? Kokia Lietuvos kaimo turizmo statistika artėjant simbolinei sezono pradžios šventei?
- Dabar Lietuvoje yra daugiau nei 900 registruotų kaimo turizmo sodybų. Sausį ir vasarį svečių jos sulaukė gal ir ne perpus, bet gerokai mažiau nei tuo pačiu metu pernai, užpernai. Toliau nuo miestų esančios sodybos, galima sakyti, tuščios. Tiesa, neseniai susirinkę skyrių vadovai jau linksmiau guodėsi, kad pradeda gauti užsakymų. Pataisyti asociacijos įstatai leis LKTA nariams ne tik apgyvendinti ir maitinti poilsiautojus, bet ir ieškoti naujų, pelningesnių veiklos būdų. Iš Kaimo verslų klasifikatoriaus išsirinkome apie 20 papildomų veiklos rūšių. Jau minėjau, kad sodybų šeimininkai galėtų organizuoti ekskursijas, pardavinėti suvenyrus ar kaimišką duoną, taip pat, pavyzdžiui, taisyti motorines valtis.
Poilsiautojų apgyvendinimo kainos smarkiai mažėja. Kai kurios sodybos net trečdaliu atpigino savo paslaugas.
Gegužės mėnuo, vasara atskleis, kaip atrodys šiemetinis sezonas. Vis dėlto širdies gilumoje tikimės, kad sunkmetis padarys mūsų piliečius lietuviškų kaimo turizmo sodybų patriotais – pasirinkusių atostogas Lietuvos kaime bus daugiau negu susiruošusių ilsėtis brangiuose užsienio kurortuose.