Jis išmokė armiją senų bibliotekininkių naudotis internetu. Jos alpdavo tiesiog ant klaviatūros tarytum pakirstos drebulės. Nepilnamečių tėvai suprato, kodėl internetas yra nesaugus.
Interneto platybėse, lrytas.lt pasirodžius naujam Rapolo tekstui Eifelio bokšte užstrigdavo liftas su japonų turistais, o Las Vegase užgesdavo visos šviesos, CSI kriminalistai skrosdavo prie žvakių, o Amsterdame perkaitę sproginėdavo raudonieji žibintai. Čilės čiabuviai tiki, kad R.Rakalo žodis pabudino Čaiteno ugnikalnį.
Pasaulio pasigailėjęs Rapolas Rakalas ne vieną antklodę atmetusia ranka atverčia savo naujausios knygos puslapius, po to paglosto viršelį ir klausia: „Ko trokšta merginos?“ (Išleido „Idėjos ir komunikacija“, 2009 m.).
Ar tai instrukcija vaikinams, kurie svajoja apie beribę galią skaityti merginų mintis? Ar tai lietuviška Kamasutra? O gal tai – išsamiausia mėsininko enciklopedija?
Rapolas Rakalas popieriuje. Jis trokšta milijono eurų. Jis užkariauja vieną moters širdį po kitos. Jis padeda draugui. Draugas padeda jam ir...
Kiekvieną Rapolo nuotykį ir istoriją internete esu perskaitęs po mažiausiai aštuonis kartus. Dabar jis dingo. Slepiasi tarsi užkeiktas operos fantomas, tykantis didžiosios savo gyvenimo meilės.
Ko trokšta merginos? Klausimas ne vienam Lietuvos ąžuolui išėdęs drevę drūtame kamiene. Atsakymas galėtų būti paprastas kaip Lino Kleizos nuotrauka, tačiau pabandyk taip paaiškinti kaimynui – vyrui, kuris vėlų vakarą nusiminęs ateina pas tave į namus ir pasiguodžia, kad netyčia susprogdino draugų dovanotą pripučiamą lėlę.
Tenka suduoti storoka (340 psl. - beveik kaip „Windows“ žaliems“) R.Rakalo knyga kaimynui per galvą. Jis aikteli.
Aiktelėjau ir aš, kai pamačiau, kad R.Rakalas išdavė vyrų giminę. Taip, aš nejuokauju.
Nesvarbu, kad jis atsilaikė prieš gėjų kerus nuo Vilniaus iki Strasbūro, nesvarbu, kad permiegojo su merginomis nuo antros iki penktos laiptinės. Klausti, ko jos visos trokšta, gali tik elektra trenktas Melas Gibsonas. Tikras vyras žino – visos moterys nori tik vieno (vyrai – irgi). Dėmesio! (Neapsigaukite, tai - įspėjimas, o ne atsakymas į klausimą). Susikaupkite!
Atsakymas dabar. Užrašas po blizgančia L.Kleizos nuotrauka skelbia: „Moterys nori, kad vyrai galvotų, kad jos kažko nori“.
Štai iš kur visa painiava ir bandymas išsinerti iš kailio: vynas, šampanas, žvaigždės, ikrai, degtukai, žvakės, putų vonia, kelionė nesiekiant grindų ant raumeningų vyro rankų, rožių žiedlapiai, masažas, pažastų depiliacija, komplimentai, aistringas žvilgsnis, visagaubiantis dėmesys, rytinė kava į lovą.
Kava - stipri, karšta ir neleidžianti užmigti... Suki šaukštelį puodelyje, maišai cukrų, jis tirpsta, o sūkurys didėja, auga, stiprėja, kol virsta Juodąja skyle.
Ji įsiurbia ranką, antklodę, lovą, kambarį, namą, gatvę, miestą, Žemės rutulį ir visą R.Rakalo protu suvokiamą visatą.
Hanibalo žygis per Alpes, Baltramiejaus naktis ir dvidešimt vandenilinių bombų neprilygsta šiam vienam puodeliui kavos.
Vienas kavos. Kaip tik tiek anksčiau trukdavo perskaityti naują R.R. nuotykį. Permesti akimis komentarus perkrautus patarimų, kaip derėtų Rapolui pasielgti. Nusišypsoti. Pamiršti.
Dabar knyga įmagnetintu pavadinimu. Pradedu skaityti ir jaučiu, kaip springstu kavos tirščiais.
Ištisi puslapiai chat‘o, sms, rožinių laiškų... Skaitau garsiai paniurusiam kaimynui. Jis laižo lūpas ir sako, ką galvoja. O galvoja, kad Stano atlikdamas kai kurias gražias dainas užsimerkia ir prisimena Juodojoje jūroje nardančius delfinus. „Kartais ir Rapolas Rakalo siela virpa kaip Stano blakstienos, kai jis užsimerkęs klajoja prisiminimų takeliais“, - atsidūsta kaimynas ir paprašo paskaityti ką nors iš Stano „Kiek kainuoja ilgesys“ – ši knyga yra jo mylimiausia, tad iki šiol nuo jos kopijuoja sms.
Rapolas irgi turi kaimyną. Juodu abu – ir džiaugsme, ir varge. Užvertęs knygą mąstau, kad Rapolą supantys vyrai tokie geri, nuoširdūs ir supratingi. Jokios patinų konkurencijos. Net mitrusis Zoro, žinodamas, kad Rapolas buvo jo merginos meilužis, netraukia špagos, o, priešingai, paskolina jodo tirpalo žaizdoms apsiplauti.
O ko vertas Rapolo ryšys su Benediktu?! Aišku, viena – jeigu ne vyriškas petys, Rapolo Rakalo kūnas plūduriuotų baloje, aptekęs išpampusiomis dėlėmis.
Moters kvapas.
Banaliai nuo meilės apakęs bekraštėse prerijose ir Gyvatės pakirstas Macho. Kodėl jis negirdi barškuolės melodijos ir visada ant jos užlipa?
Psichologai sakytų – aukos sindromas, o jis itin prastai tirpsta alkoholio voniose, į kurias neria Rapolas Rakalas su visais savo žąsyčiais ir antelėmis. Visada maniau, kad Džeimsas Bondas geria daug...
„Suprantu tik viena - reikia jai parodyti, kad ji jokiu būdu nėra vieniša“, - švelniai ištariu vieną iš trilijono R.Rakalo išvadų ir einu į sandėliuką ieškoti lipnios juostos kaimyno lėlei. Vyrų rankose vyksta stebuklai – po pusvalandžio guminė Olga vėl kaip nauja, žiūri išsprogusiomis akimis ir išsižiojusi, regis, net ji nustebo: Rapolas Rakalas sako, kad vyrai taip pat nori būti mylimi.
Rapolas sako - Rapolas žino.