Rezoliucijos projekte siūloma konstatuoti, jog „Daramsaloje reziduojantis Jo Šventenybė XIV Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje yra tikroji Tibeto tautos atstovybė“.
Šia rezoliucija Seimas ketino paraginti Kinijos Liaudies Respublikos vadovus pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Jo Šventenybe XIV Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais bei siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus.
Rezoliucijos projekte buvo siūloma Lietuvos Vyriausybei skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu.
Kinijos užsienio reikalų ministerija grupės Lietuvos parlamentarų siūlomą rezoliuciją kritikavo.
„Tikimės, kad parlamentarai iš susijusios šalies gali pagilinti supratimą apie istoriją“, - pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Jiang Yu spaudos konferencijoje, kurios įrašas skelbiamas Kinijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Tarptautinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto docentas Dainius Žalimas Eltai yra sakęs, kad Tibeto atvejis vertinant objektyviais kriterijais mažai kuo skiriasi nuo Baltijos šalių okupacijos ir tik politiniai sumetimai lėmė, kad šiandien nepriklausomo Tibeto nepripažįsta nė viena valstybė.
„Vertinant teisiškai, Tibeto atvejis yra praktiškai analogiškas Baltijos šalims - įsiveržta į de facto nepriklausomą Tibetą, sumušta Tibeto kariuomenė, Dalai Lamos atstovai fiziškai priversti pasirašyti sutartį dėl tariamo „taikaus Tibeto išvadavimo“. Aišku, kad ir ta sutartis yra niekinė, kad tai buvo agresijos aktas ir kad jo nebūtų galima pripažinti, bet, deja, Tibetas yra vienas iš tų atvejų, kada politiniai sumetimai yra aukščiau teisės“, - agentūra ELTA yra sakęs D.Žalimas.
Kovo 10 dieną minint 50-ąsias Tibeto sukilimo metines Vilniuje solidarizuojantis su Tibetu buvo surengtas piketas.