Už Europos pinigus - nelegali Palangos darbo birža

Apskritis Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašo naikinti kurorto centrinėje gatvėje iškilusio darbo biržos pastato projektavimo sąlygų sąvadą ir 2007 metų lapkričio pabaigoje savivaldybės išduotą statybos leidimą.

Panaikinus šiuos statybų dokumentus Klaipėdos apskrities viršininko administracija pasiruošusi stabdyti Darbo biržos statybą ir kreiptis į teismą dėl pastato griovimo.

Palangoje statomo trijų aukštų, 1274 kv. m ploto darbo biržos administracijos pastato sąmata - 6,2 mln. litų. Iš jų beveik 5,3 mln. - Europos Sąjungos lėšos.

Pagal šiandien atliktus darbus ES jau yra pervedusi kiek mažiau nei pusę paramos sumos.

Už ES lėšas statomo valstybinės institucijos pastato teisėtumą imta tikrinti po to, kai „Lietuvos rytas“ informavo, kad darbo birža Palangoje statoma be detalaus plano.

Kurorto savivaldybės valdininkų suklastotame statinio projektavimo sąlygų sąvade yra nuoroda į visai kito žemės sklypo detaliojo plano reglamentus.

Statybos dokumentus patikrinęs apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas patvirtino, kad pagal valstybinės žemės panaudos sutartį, detalusis planas buvo būtinas.

Todėl pastatas buvo projektuojamas be šiam žemės sklypui nustatytų pagrindinių statybos rodiklių: statinio aukščio, statybos tankio ir intensyvumo.

Techniniame projekte privaloma nurodyti teritorinio planavimo dokumentą, pagal kurį projektuojamas pats pastatas.

Darbo biržos projekto bylose yra įsegta centrinės miesto dalies detaliojo plano ištrauka, tačiau projektavimo sąlygose nuorodos į šį teritorijos planavimo dokumentą nėra.

Suderinusi tokį projektą savivaldybė išdavė neteisėtą statybos leidimą.

Suklastotą projektavimo sąlygų sąvadą patvirtinęs tuometis Palangos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimvydas Grikšas dabar savivaldybėje nebedirba.

Galima spėti, kad tokiam žingsniui savivaldybės tarnautojas galėjo ryžtis tik gavęs tuomečio miesto mero, dabar - Seimo nario Prano Žeimio palaiminimą.

Projektavimo sąlygas užsakiusi Palangos darbo biržos direktorė Rita Kivytaitė prisiminė, kad statybą skubino iš ES gautas dvylikos teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtros projekto finansavimas. „Norint gauti pinigus už pirmąjį etapą, mes iki 2006 metų kovo mėnesio privalėjome pabaigti projektavimo darbus. Pagalbos kreipėmės į savivaldybę, ji mums skubiai skyrė žemės sklypą.

Meras P.Žeimys architektūros skyriui davė nurodymą netrukdyti šio projekto vystymui“, - statybų pradžią prisiminė R.Kivytaitė.

Dabar P.Žeimys teigia projektavimo sąlygų išdavimo aplinkybių neprisimenąs.

Vilniuje neseniai paaiškėjo dar grubesnis įstatymo pažeidimo faktas.

Sostinės centre, netoli Gedimino prospekto esančioje Rotundo gatvėje du daugiabučiai namai yra pastatyti ne tik be detaliojo plano, bet ir neturint suderinto projekto bei leidimo statybai.

Tačiau dar 2002 metais kažkokiu būdu šiuos namus valstybinė komisija pripažino tinkamais naudotis. Juose jau seniai gyvena žmonės.

Kaip savavališka statyba galėjo būti įteisinta - domisi Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Šalia šių namų gyvenantys kaimynai kreipėsi į prokuratūrą prašydami ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl pastato griovimo, bet prokurorai žmonių prašymą atmetė.

„Įstatymas teigia, kad neteisėtai pastatytas pastatas privalo būti griaunamas, o vėl jį statyti leidžiama tik pašalinus įstatymo pažeidimus. Tačiau tokią nuostatą įgyvendinti darosi sudėtinga.

Šiuo metu formuojasi tokia teisminė praktika, kad nugriovus daugiabučius namus, kuriuose jau gyvena žmonės, viešasis interesas bus pažeistas dar labiau“, - teigė Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.