Po pasitarimo pas prezidentą dėl artėjančio ES viršūnių
susitikimo ministras pirmininkas sakė, kad pagal dabar galiojančius
reikalavimus euro įvedimas Baltijos šalyse būtų galimas 2011 ar
2012 metais, bet įmanomas ir kitoks politinis sprendimas.
„Yra kitas kelias - pati ES sprendžia, kaip padėti įveikti
krizę, ir vienas iš instrumentų yra euro įvedimas“, - žurnalistams
sakė premjeras.
Vyriausybės vadovo teigimu, supaprastinti sąlygų Lietuva šiuo
metu neprašo ir toliau darys „namų darbus“, kad atitiktų Mastrichto
kriterijus, bet spartesniam euro įvedimui pritartų.
„Jeigu ES taptų solidari ir išnaudodama euro instrumentą, tai
mums būtų didelė nauda (...). Jeigu ES priims tokį sprendimą, kad
vienas iš instrumentų galėtų būti greitesnis euro įvedimas, mes tam
tikrai nesipriešinsime“, - teigė premjeras.
Apie galimybę greičiau įvesti eurą skurdesnėse ES šalyse,
siekiant padėti joms išbristi iš ekonominės krizės, analitikai ir
vyriausybių atstovai garsiau prakalbo pastaraisiais mėnesiais. Euro
įvedimui Baltijos šalyse pritarė ir autoritetingas verslo
savaitraštis „Economist“, bet Europos centrinis bankas, Europos
Komisija ir euro zonos šalys kol kas skeptiškai vertina kokių nors
išimčių taikymą.
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas trečiadienį
tiksliai neatsakė, kaip kitos ES šalys vertina spartesnio euro
įvedimo Baltijos šalyse perspektyvą, bet pabrėžė, kad Lietuvos,
Latvijos ir Estijos situacija siekiant bendros valiutos yra
palankiausia.
„Euro zonos valstybės priima politinį sprendimą dėl ne euro
zonos narių atitikimo Mastrichto kriterijui ir galimo euro
įsivedimo. Mes darysime viską, kad būtume pasiruošę euro įvedimui,
kai tik bus subrandintas klausimas ir priimtas politinis
principinis sprendimas dėl euro erdvės atvėrimo kitoms šalims.
Manau, kad Lietuva, Latvija ir Estija, kurios yra susiejusios savo
valiutą su euru, turi didžiausias galimybes būti svarstomoms tarp
tokių šalių“, - sakė V.Ušackas.
Prezidentas Valdas Adamkus savo ruožtu pažymėjo, kad ir toliau
turi būti daromi darbai, siekiant euro įvedimo.
„Prezidento teigimu, sunkmetis neturi nustelbti Lietuvos tikslo
- euro įvedimo, - todėl visas taupymo priemones reikia nukreipti į
ateitį, o ne vien trumpalaikiam išgyvenimui“, - sakė Prezidento
atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
ES finansinė ir ekonominė situacija bei galimos priemonės jai
spręsti bus svarstomos ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje
vyksiančiame ES viršūnių susitikime. Lietuvos delegacijai vadovaus
premjeras A.Kubilius, į Briuselį taip pat atvyks užsienio reikalų
ir finansų ministrai V.Ušackas ir Algirdas Šemeta.
Šimtą dienų švenčiančios Vyriausybės vadovas A.Kubilius teigia, kad antikrizinių priemonių planu, kurio ėmėsi Vyriausybė nuo pat jos suformavimo pradžios, jis būtų patenkintas, jei nereikėtų tikslinti valstybės biudžeto. Jo išlaidas planuojama sumažinti dar 3 mlrd. litų.
Tačiau po šio taisymo, anot premjero, kitas šimtadienis turėtų būti apie Jonines ir tikimasi, kad per jas karpyti išlaidų jau nereikės, nes taupymas ir verslo gaivinimo planas duos rezultatų. Jau kovas esą turėtų paskelbti tikrąjį pavasarį verslo sąlygoms, nes ateis pritraukti kreditiniai resursai.
„Yra vilties, kad per Jonines nereikės skelbti naujų blogų prognozių", - Vyriausybės šimtadienio proga surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Kubilius.
Didžiausia klaida per šį laikotarpį jis juokais pavadino sprendimą ekonomikos sunkmečiu eiti į Vyriausybę, o pačią mokesčių reformą gynė. „Pati strategija teisinga, o kai kurios detalės klaidingos, bet didelių klaidų nepadaryta", - kalbėjo premjeras.
Pasak A.Kubiliaus, tas šimtas dienų pralėkė kaip viena akimirka, o veiksmai, kurių imtasi pasaulinės ekonomikos krizės pasekmėms suvaldyti, mums galbūt leis nesušlapti kojų ir išplaukti per bet kokias bangas, nes esame nedidelė dinamiška ekonomika, mokame radikaliai keistis ir pripratę prie iššūkių, o Vyriausybė veikia ryžtingai.
Tarp pagrindinių tikslų toliau lieka šalies finansinio ir lito stabilumo išlaikymas, sąlygos įsivesti eurą, parama verslui ir socialinės rimties užtikrinimas, siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius sluoksnius.
Esą per Jonines
jau bus matyti, kaip visa apimtimi veikia verslo gaivinimo planas,
kaip saulė nusileidžia išsikerojusiai biurokratijai ir pateka
iniciatyvoms bei kaip bus iš monopolio išvaduota energetika. Šios
kelionės nuo šimtadienio iki šimtadienio metu tikimasi ir
aktyvesnio bei platesnio dialogo su visuomene.
Kandidatai į LEO LT vadovybę –
žinomi
Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius,
per šimtadienį paskelbęs, kad iki Joninių bus suvaldytas
energetikų monopolis, tikina, kad pirmiausiai bus įgyvendintas
Konstitucinio Teismo sprendimas dėl bendrovės valdymo. Naują LEO
LT stebėtojų tarybą (ST), kuri pakeistų ir valdybą, planuojama
patvirtinti kovo 26 d. bendrovės akcininkų susirinkime.
Nauji
kandidatai į ST, anot Premjero, jau žinomi, bet jų iš anksto jis
neskelbia.
"Žinau, bet nesakysiu. Atstovavimas turi
atspindėti valstybės pozicijas", - per spaudos konferenciją
trečiadienį sakė Premjeras.
Toliau nauja LEO LT vadovybė
ir bendrovė esą turės dirbti taip, kad jos veikla nekeltų
abejonių nei visuomenei, nei Vyriausybei. Ji turės siekti tų
tikslų, kurie buvo numatyti formuojant šią bendrovę.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kiek anksčiau yra
sakęs, kad nauja LEO LT vadovybė turės keisti bendrovės tikslus.
Dabartinis pirmasis jos tikslas - siekti pelno galbūt taps antruoju
ar net trečiuoju, o pirmuoju turės būti ilgalaikis vartotojų
interesas, t. y. galimų minimalių kainų nustatymas.
"Pirmiausiai mes turime padaryti,
kad valstybė būtų atstovaujama tinkamai, tada pažiūrėti, kaip
LEO kaip institucija gali veikti", - aiškina ministras.
Prezidentas giria Vyriausybę už
pastangas stabilizuoti padėtį
Šimtadienį švenčiančią
Vyriausybę prezidentas
Valdas Adamkus giria už tai, kad ši
pirmaisiais darbo mėnesiais stengėsi
stabilizuoti padėtį
šalyje.
„Tai žmonės, kurie per šimtą dienų
prakaitavo, žmonės, kurie padarė
klaidų, ir jas pripažino, ir
tuo pačiu padarė vieną gerą dalyką - stengėsi
stabilizuoti
padėtį ir pasaulio akyse parodė, kad mes nepasiduodame
esamiems
sunkumams ir darome viską, ką galime“, - žurnalistams
Vyriausybės pirmuosius
darbo mėnesius vertino šalies vadovas.
Jo teigimu, ateityje paaiškės, ar pirmieji Vyriausybės
žingsniai -
teisingi.
„Ar padaryta tikslingai, ar
padaryta iki tam tikros ribos - čia parodys
gyvenimo ateitis, bet
svarbiausia, kad Vyriausybė vis tik atsižvelgė į esamą
situaciją
ir atvirai bando tas klaidas atitaisyti“, - sakė V.Adamkus.
Šią
savaitę keturių partijų - Tėvynės sąjungos - Lietuvos
krikščionių
demokratų (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partijos,
Liberalų sąjūdžio bei
Liberalų ir centro sąjungos -
koalicija mini šimto dienų sukaktį.
Valdančioji koalicija
Seime turi 84 vietas, iš jų daugiau nei pusė
priklauso TS-LKD.