„Tokiu Seimo sprendimu mes visuomenei parodėme, kad negalima prognozuoti jokių ekonominių valdžios sprendimų. Vertinu tai, kaip verslininkų klampinimą į dar didesnes problemas, taip sukuriamos sąlygos nedarbo augimui.
Esu tikras, kad galima rasti kitų būdų, kaip ginti gamintojų ir smulkiųjų prekybininkų interesus, kaip didinti konkurencingumą prekybos sektoriuje. Kreipiuosi į valstybės vadovą, prašydamas vetuoti šį įstatymą“, - sakė LiCS frakcijos seniūnas Artūras Zuokas.
Seimo priimtas Kainų įstatymų pataisas, kuriomis prekybininkų antkainiai už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus būtų apriboti iki 20 proc. mažmeninėje prekyboje ir iki 15 proc. didmeninėje, jis vertina kaip politinę ir ekonominę klaidą bei populistinį sprendimą.
Be to, A.Zuoko nuomone, privaloma atsižvelgti į tai, kad Seimo nariai buvo apgauti, nes Kainų įstatymo pataisų svarstymas nebuvo įtrauktas į antradienio Seimo posėdžio darbotvarkę, parlamentarai neturėjo galimybės jo detaliai aptarti frakcijose.
LiCS frakcijos seniūnas abejoja, ar įstatymas, kuriuo apribojami prekybininkų antkainiai, yra pagrįstas ekonominiais skaičiavimais, neaišku, kokiais motyvais remiantis nustatytos konkrečios ribos.
„Negalima įvesti ribojimų, kaip liniuote užbrėžiant brūkšnį - visiems vienodai. Privalome įvertinti, kad Lietuvoje ir prekybos centrai yra skirtingi, todėl šių pataisų autoriai, kovodami su viena ar kita verslininkų grupe, baudžia visus prekybininkus be išimties“, - sakė A.Zuokas.
Seimas antradienį apribojo maisto produktų antkainius. Pagal itin vieningai priimtą įstatymo pataisą, įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 proc. produkto įsigijimo kainos, o mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc. produkto įsigijimo kainos.
Už šios normos pažeidimą numatyta 5 proc. nuo įmonės mėnesinės apyvartos dydžio bauda.