Savivaldybės yra išleidusios taisykles, kuriose numatomos naminių gyvūnų laikymo sąlygos. Tačiau gyvūnų globėjai tikina, kad jų laikytis neįmanoma.
- Gyvūnų savininkai dažnai skundžiasi įvairiais suvaržymais. Ar iš tiesų jie tokie griežti? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Kauno gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkės Orintos Leiputės.
- Miestuose galioja tokios taisyklės, kad kiekvienas žmogus, išvedęs į lauką gyvūną, prieš savo valią gali tapti nusižengėliu. Šunis reikalaujama vedžioti tam įrengtose aikštelėse, nors jų mieste beveik nėra. Specialių konteinerių, į kuriuos nurodoma mesti jų išmatas, taip pat nėra.
Norint įsigyti šunį ar katę daugiabutyje, būtinas raštiškas visų laiptinės kaimynų sutikimas.
Sostinėje draudžiama šerti benamius gyvūnus bet kurioje viešoje vietoje, nors bandelė ar kaulas per šalčius galėtų išgelbėti dešimtis keturkojų. Policija, kitos atsakingos tarnybos turi teisę tokiems žmonėms skirti administracines baudas.
- Tačiau savivaldybių atstovai tikina, kad jie nepajėgūs kiekvienoje gatvėje įrengti šunų vedžiojimo aikštelių su atitinkamomis šiukšliadėžėmis.
- Šįmet Kaune gyvūnų poreikiams skirta 450 tūkst. litų. Tai – per maža suma. Trūksta lėšų beglobiams keturkojams gydyti, jų eutanazijai, sterilizavimui. Apie aikšteles vos ne kiekviename kieme net neverta kalbėti.
- Ar pavyksta priversti atsakyti už savo veiksmus šiurkščiai taisykles pažeidusius keturkojų šeimininkus?
- Užuot užsimojus bausti net linkusius laikytis tvarkos žmones, energiją vertėtų nukreipti kita linkme.
Pavyzdžiui, dažniau organizuoti patikrinimus daugiabučių kiemuose, kuriuose be leidimų laikomi ir vedžiojami agresyvūs šunys. Reikėtų išsiaiškinti, kur yra nelegalūs kovinių šunų veislynai.
Turgavietėse pilna Stafordšyro terjerų, Kaukazo aviganių, kitų pavojingų šunų veislių atstovų. Niekas nesikeičia net tuomet, kai agresyvūs šunys griebia už gerklės šeimininkus ar jų kaimynus.
Vengdami mokesčių ir atsakomybės už gyvūno nepriežiūrą žmonės neregistruoja gyvūnų.
Antai iš 35 tūkst. šunų ir kačių Kaune įregistruotas tik kas penktas keturkojis.
- Ką daryti su gatvėse atsidūrusiais beglobiais šunimis ir katėmis?
- Kates vertėtų sterilizuoti ir paleisti atgal į tas vietas, kuriose jos buvo sugautos. Tada jos nesiveis, sumažės platinamų ligų pavojus.
Šunys kelia daug didesnę grėsmę praeiviams. Tad juos reikėtų laikyti gyvūnų globos namuose arba savanorių globėjų būstuose, kol atsiras nauji šeimininkai. Tačiau kol kas didžiuosiuose šalies miestuose trūksta patalpų, kuriose būtų galima priglausti keturkojus.
- Žiniasklaidoje daug pranešimų apie pakartus, išmestus per daugiabučio langus, badu numarintus keturkojus. Tačiau dėl to simbolinių nuobaudų sulaukia tik vienas kitas žmogus.
- Griežčiausia bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais – vieneri metai laisvės atėmimo. Tačiau dar neteko girdėti, kad kuriam nors sadistui būtų skirta reali bausmė. Paprastai atsiperkama įspėjimais, rečiau – poros šimtų litų baudomis.
Jei gyvūnų kankintojams tektų pakloti po kelis tūkstančius litų ar keletą mėnesių pasėdėti belangėje, tokių atvejų sumažėtų.
Ypač svarbu sugriežtinti atsakomybę dabar, kai per ekonomikos sunkmetį padaugėjo į gatves išmetamų šunų ir kačių. Keturkojus galima atiduoti į prieglaudą, dovanoti, bet ne pasmerkti pražūčiai.