Tačiau apžvalgininkai vis dėl to pastebi, kad valstybės susitelkusios į savo gerovės užtikrinimą. Įvairiuose susitikimuose buvo išreikšta nuomonė ar bent leista suprasti, kad tos Rytų ir Vidurio Europos šalys, kurios labiausiai pažeistos sunkmečio, neturi tikėtis per daug pagalbos iš turtingų valstybių.
Europarlamentarė L.Andrikienė Lietuvos radijo eteryje pastebėjo, kad J.M.Barroso pastaruoju laiku labai gina savo „kontoros“ - Europos Komisijos - vardą ir interesus, nes nepasitenkinimo Europos Komisijos veikla yra labai daug. Anot jos, ypatingai daug kritikos skrieja iš ES valstybių vadovų, ir gal ryškiausias pavyzdys - Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
„J.M.Barroso kovoja ir dėl savo portfelio, nes jis labai norėtų likti Europos Komisijos prezidentu dar penkeriems metams, bet kadangi nepasitenkinimo Europos Komisijos veikla dėl Komisijos neveiklumo, būtent dėl neveiklumo, yra labai daug, tai nežinau, kiek aš šiandien galėčiau duoti procentų, kad ponas Barroso išliks. Beje, ir daugelis kitų komisarų, ypatingai tie, kurie susiję su pinigų politika, su biudžetu, labai abejotina, ar jie išsaugotų savo portfelius dar penkeriems metams“, - pažymėjo L. Andrikienė.
Europarlamentarės nuomone, kalbėdamas apie nacionalizmą J.M.Barroso pirmiausiai kritikuoja savo aršų kritiką Prancūzijos prezidentą, kuris jau krizės pradžioje pasakė neleisiąs skriausti prancūzų verslininkų ir visomis įmanomomis priemonėmis stengsiuosi išsaugoti darbo vietas ir verslus.
Šie dalykai pastaruoju metu labai ryškūs dabar, ypač prieš šį ES viršūnių susitikimą. „Ką turi galvoje, kalbėdami apie nacionalizmą ir protekcionizmą? Tai, žinoma, tokie dalykai kaip ketinimai uždaryti kai kurias automobilių gamyklas, jų filialus (prancūzų, vokiečių), kurie buvo atidaryti ir veikė naujosiose ES valstybėse narėse, pvz. Čekijoje. Bet šitą pasakius, reikia prisiminti, kad, sakykim, Prancūzijoje 700 tūkst. žmonių dirba automobilių gamybos sektoriuje, dar papildomai 2,5 mln. – sektoriuose, kurie yra su tuo susiję. Todėl galima suprasti, dėl ko kovoja Prancūzijos prezidentas, ką jis turi galvoje ir dėl ko jis nuogąstauja.
Antras dalykas - tai bankai. Užsienio bankai, kurie veikia naujosiose ES narėse, ir kai buvo priimti ekonomikos atkūrimo planai, jie savo dėmesį koncentruoja senosioms valstybėms narėms, nes taip jiems patogiau“, - kalbėjo EP narė dr. L. Andrikienė.