Antai dar prieš trejus metus dvylikos teritorinių darbo biržų naujų administracinių pastatų statybas sumąstę Lietuvos valdininkai pasirodė esantys geriausi ekonominės krizės orakulai.
Būtent jie tiksliausiai nuspėjo kilsiančio nedarbo bangą, o Darbo biržos vadovai ėmė jai ruoštis iš anksto.
Argi gražu, kai Palangoje miesto bibliotekos pastato koridoriuje šiuo metu įsikūrusį Darbo biržos kurorto padalinį kasdien nutupia būriai bedarbių, kad jie dūsta ankštuose darbuotojų kabinetuose?
Bet tai – laikina. Varguoliams stumdytis teks tikrai neilgai.
Vos už kelių šimtų metrų kyla naujas erdvus Palangos darbo biržos administracijos pastatas.
Už 6,2 mln. litų statomame trijų aukštų name Darbo biržos valdininkams ir augančiai bedarbių armijai skirta beveik 1300 kv. metrų.
Ne ką ankštesnės bus ir kituose Lietuvos miestuose statomos naujos darbo biržos.
Tiesa, erdvesnį pastatą bedarbiams Palangoje taip skubėta statyti, kad nei jo projektuotojams, nei projektą palaiminusiems valdininkams neprireikė nė žemės sklypo detaliojo plano, kuris paprastai būtinas legalioms statyboms.
Laiku ateitį nuspėjusių Darbo biržos vadovų kilniems planams dabar koją bando kyštelėti tik statybos priežiūros inspektoriai – jie statybą kurorto centre pripažino neteisėta ir siekia ją sustabdyti.
Nenaudėliai. Kodėl statytojai turėtų laikytis kokių nors įstatymų, jeigu viskas daroma dar smarkiau suklestėsiančio nedarbo labui?