„Vakar buvau nustebęs išgirdęs tokį nutarimą. Man susidarė įspūdis, kad grįžtame į kažkokius sovietinius laikus, kai pradedama riboti mūsų gyvenimą, uždėti tam tikras ribas, o mes tuo pačiu metu kalbame apie laisvą rinką, laisvą pasirinkimą ir kartu viso verslo skatinimą“, - trečiadienį žurnalistams sakė Valdas Adamkus.
Valstybės vadovas teigė turįs dar dešimt dienų sustiprinti savo poziciją, bet jau dabar leido suprasti, kad įstatymas bus vetuojamas.
Su prašymu vetuoti Seimo priimtas Kainų įstatymo pataisas, apribojančias maisto produktų antkainius, kreipėsi Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija. Liberalcentristai tikisi, kad šį kreipimąsi palaikys ir kiti koalicijos partneriai.
„Tokiu Seimo sprendimu mes visuomenei parodėme, kad negalima prognozuoti jokių ekonominių valdžios sprendimų. Vertinu tai, kaip verslininkų klampinimą į dar didesnes problemas, taip sukuriamos sąlygos nedarbo augimui. Esu tikras, kad galima rasti kitų būdų, kaip ginti gamintojų ir smulkiųjų prekybininkų interesus, kaip didinti konkurencingumą prekybos sektoriuje. Kreipiuosi į valstybės vadovą, prašydamas vetuoti šį įstatymą“, - sakė LiCS frakcijos seniūnas Artūras Zuokas.
Seimo priimtas Kainų įstatymų pataisas, kuriomis prekybininkų antkainiai už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus būtų apriboti iki 20 proc. mažmeninėje prekyboje ir iki 15 proc. didmeninėje, jis vertina kaip politinę ir ekonominę klaidą bei populistinį sprendimą.
Konkurencijos tarybos administracijos vadovo Šarūno Pajarsko teigimu, tokia įstatymo pataisa gali turėti neigiamų aspektų, kadangi antkainių reguliavimas rinkoje tarytum grąžina padėtį daug metų atgal. Rinkos suvaržymai ir reguliavimai, ypač kainų srityje, paprastai gerų rezultatų neatneša, jie gali iškreipti rinką ir netgi sukurti prielaidų didėti prekių kainoms.
Galima prognozuoti, kad dėl šių pataisų labiausiai nukentės smulkesnės prekybos įmonės, nes suvaržymai dėl antkainių pirmiausia atsilieps jų pelnui ir galimybėms išsilaikyti rinkoje.
Tikėtina, kad atsiradus reguliavimui sumažės konkurencija, kadangi įtvirtinti konkretūs antkainių dydžiai mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje sumažins prekybininkų galimybes ir paskatas tarpusavyje konkuruoti kainomis.
Tai gali atsiliepti visiems vartotojams, nes gali sumažėti galimybių įsigyti prekių mažesnėmis kainomis.
Smulkiesiems prekybininkams, ypač prekiaujantiems riboto asortimento maisto prekėmis, konkuruoti bus sunkiau. Jie negalės prarastų pajamų kompensuoti iš kitų prekių grupių, kurioms antkainiai neribojami. Tad pataisos gali ne padėti išgyventi smulkiesiems prekybininkams, o priešingai - juos žlugdyti.
Seimo Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas Laimonas Dinius irgi teigia, kad negali būti priimami įstatymai, „diferencijuojantys rinką“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno teigimu, sąvokos antkainis nėra nei ekonominėje plotmėje, nei kur nors numatyta įstatymuose. „Tai tik parodo Seimo narių ekonomikos supratimą. O realiai prekių kainos nėra nustatomos kaip sąnaudos ir kažkoks antkainis - yra paklausa ir pasiūla, pagal tai prekybos centrai bei kiti pardavėjai nustato tokias kainas, kurios yra efektyviausios“, - Eltai teigė ekspertas.
Eksperto Giedriaus Kadziausko nuomone, remtasi visiškai netinkamomis prielaidomis ir visiškai neaišku, kaip tas įstatymas galėtų veikti. „Į tuos 15 ar 20 proc., kurie numatyti įstatyme, lyg ir turėtų būti įskaičiuojama ir visa tai, ką prekybininkas padaro su tuo produktu, kad jis pasiektų galutinį vartotoją. Tai ir transportavimo, ir sandėliavimo išlaidos, ir parduotuvės įrengimas, ir ten dirbančių žmonių atlyginimai, nors įstatymų leidėjas lyg ir galvoja, kad čia eina kalba tik apie pelną, kurį gauna prekybininkai“, - sakė G.Kadziauskas.
Tačiau pagrindinis šio įstatymo trūkumas, pasak Ž.Šilėno, yra jo vykdymo kontrolė: „Įsivaizduokime, kokio dydžio reikės valstybinio aparato, kad būtų galima sukontroliuoti, už kiek verslas nusipirko konkrečią prekę ir už kiek ją parduoda. Prekybos centruose prekių pavadinimų yra šimtai tūkstančių, o pagal šitą įstatymą turės būti kažkoks kontrolės mechanizmas, institucija, kuri turės kontroliuoti. Tai milžiniškas planinės ekonomikos darbas“.
Kita pasekmė, anot ekspertų, - neproporcinga ir nesuvokiamo dydžio - iki 5 proc. mėnesinės apyvartos - bauda. Tai irgi vers prekybininkus mažinti asortimentą.