Banko apsauga veikė tarsi vagies naudai

Daugelis gyventojų bankus įsivaizduoja tarsi neįveikiamas tvirtoves ir mano ten būsiantys saugūs.

Tačiau tai neretai tėra tik apgaulingas jausmas. Nuo vagišių nukentėjęs žmogus čia gali ir nesulaukti reikiamos pagalbos.

Į tragikomišką situaciją prieš savaitę pateko Panevėžyje į SEB banką Ukmergės gatvėje nuėjusi viena verslininkė.

Nors banke įrengtos vaizdo kameros, o viduje saugo apsauginiai, tačiau mobiliojo ryšio telefoną iš panevėžietės ten nugvelbęs vagišius taip ir liko nepagautas.

SEB banką saugančios saugos tarnybos „G4S Lietuva“ darbuotojų pagalbos ieškoti mėginusi moteris atsimušė tarsi į sieną. Pareiškęs, kad vagių gaudymas – ne jo kompetencija, apsaugininkas paliko nukentėjusiąją be pagalbos.

Toks paaiškinimas vargiai paguostų savo verslą Panevėžyje turinčią Neringą (pavardė redakcijai žinoma).

SEB banke mobiliojo ryšio telefono „Nokia 7373“ netekusi Neringa liūdnai juokavo, kad geriau būti apvogtai turguje, o ne banke.

„Ten bent jau žmonės į pagalbą ateis. Banką saugantis apsauginis net nesileido į kalbas, kai pasakiau, jog prieš akimirką kažkas laukimo salėje pavogė mano telefoną“, – sakė apsaugos darbuotojo elgesiu nusivylusi Neringa.

Panevėžietė trumpai papasakojo visą incidentą banke.

Susimokėti mokesčių verslo kliente laikoma Neringa į banką nuėjo prieš 12 valandą. Kaip tyčia, po savaitgalį paleisto gando, esą artimiausiu metu gali būti devalvuotas litas, tądien SEB banke buvo minios žmonių.

Pirmame aukšte esantis laukiamasis buvo sausakimšas klientų. Vieni sėdėjo, kiti stoviniavo pakampiuose. Specialiame automate pasižymėjusi eilės numerį, Neringa prisėdo prie stalelio užpildyti mokesčio kvito. Šalia sąskaitų pasidėjo užrašų knygą bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7373“.

Švieslentėje pamačiusi užsidegusį savo eilės numerį, Neringa skubiai pakilo. Tik eidama banko konsultanto link, moteris atkreipė dėmesį, jog neturi telefono aparato.

„Nuo stalelio spėjau nueiti vos kelis žingsnius, tačiau grįžtelėjusi atgal telefono nebepamačiau. Aplinkui buvo daug žmonių, tad negalėjau nieko įtarti vagyste“, – sakė Neringa.

Pripuolusi prie stalelio moteris ėmė klausinėti aplinkinių, gal kas nors matė, kur dingo telefonas. Ją nustebino žmonių abejingumas. Didžioji dalis apsimetė neišgirdę klausimo, ir tik keletas suskato apvogtai panevėžietei padėti.

Vienas nepažįstamas vyras pasiūlė savo mobiliojo ryšio telefoną, kad Neringa galėtų iš jo surinkti dingusio telefono numerį. Tačiau pati moteris turėjo antrą aparatą ir ėmė juo skambinti.

Iškart laukimo salėje pasigirdo telefono skambėjimas. Aplinkui buvo tiek daug žmonių, kad Neringa net nesusivokė, iš kurios vietos sklinda grojimas.

Kad tai skambėjo jos pradingęs telefonas, Neringa neabejojo. Pasak verslininkės, šią melodiją buvo atsisiuntusi ir šiek tiek pakeitusi, todėl jos nesumaišysi su jokia kita. Be to, kaskart nutraukus skambinimą, nutildavo ir grojimas salėje.

„Prie kiekvieno žmogaus juk neprieisi ir neliepsi parodyti kišenių, todėl banko darbuotojų paprašiau iškviesti apsaugą“, – sakė Neringa.

Atėjusiam apsaugininkui moteris papasakojo, kas nutiko. Pareiškęs, kad tai ne jo kompetencija, vyras patarė išsikviesti policiją. Nors moteris prašė užblokuoti banko išėjimą, kad vagišius negalėtų pasišalinti, kol atvyks policija, apsaugos darbuotojas nesutiko to padaryti.

„Apsaugininkas elgėsi abejingai. Užuot padėjęs, išvis nesileido į kalbas. Prašiau, kad bent pastovėtų prie durų, kol atvyks policija, nesutiko. Pasakęs, jog padėti niekuo negali, apsisuko ir nuėjo šalin. Tiesiog nusiplovė rankas“, – piktinosi verslininkė.

Belaukdama policijos, Neringa pati bandė susekti vagį. Kaskart kam nors išeinant prie banko durų stovinti moteris imdavo skambinti į savo dingusį telefoną.

Pasak moters, policija atvyko greitai. Išklausę jos pasakojimą, patruliai išsikvietė apsaugininką ir paprašė parodyti salėje esančių vaizdo kamerų užfiksuotą įrašą.

Tai daryti apsaugos darbuotojas atsisakė ir pasiūlė kreiptis į banko valdytoją. Tačiau ir ten policijos pareigūnai nieko nepešė.

Anot moters, jiems buvo paaiškinta, kad dėl leidimo peržiūrėti vaizdo įrašą reikia kreiptis į centrinę banko būstinę Vilniuje. Tai gali užtrukti keletą dienų.

Susekti nusikaltėlio taip ir nepavyko. Banke pasirodžius policijos pareigūnams, vagišius jau spėjo išjungti pavogtą telefoną. Neringa kelis kartus nesėkmingai bandė surinkti savo numerį, bet signalas rodė, kad telefonas išjungtas.

„Skirtingai nei apsaugos tarnybos darbuotojas, policijos patruliai elgėsi paslaugiai. Patys nuvežė mane į telekomunikacijų bendrovę, kad užblokuočiau pavogto telefono numerį“, – sakė Neringa.

Verslininkė sakė, jog jai labiausiai gaila ne 799 litus kainavusio telefono „Nokia 7373“, o jame buvusios informacijos. Į aparato atmintį moteris buvo įvedusi ne tik klientų numerius, bet ir jų adresus, kitus duomenis.

Pakalbintas saugos tarnybos „G4S Lietuva“ Panevėžio regiono vadovas Linas Kakarieka savo darbuotojams priekaištų neturėjo. Jie esą laikėsi numatytų instrukcijų.

„Banke esame tam, kad užtikrintume jo ir pinigų saugumą. Įsivaizduokite, kaip turėtume jaustis, jei tuo metu, kai apsauginis ieškotų neva pavogto moters telefono, būtų įvykdytas banko apiplėšimas. Be to, apsaugos darbuotojams nesuteikta teisė apieškoti žmones, tai daryti gali tik policija“, – sakė L.Kakarieka.

Vaizdo kamerų užfiksuoti įrašai esą banko nuosavybė ir tik patys bankininkai gali nuspręsti, ar leisti juos peržiūrėti.

Paklaustas, ar negalima buvo laikinai užblokuoti išėjimą iš banko, kol atvyks policija, saugos tarnybos Panevėžio regiono vadovas atsakė neigiamai.

„Tokiu atveju išeitų, kad sulaikome žmogų. Gal koks nors banko klientas tuo metu skuba į lėktuvą ar autobusą, o mes ieškome neva dingusio telefono“, – sakė L.Kakarieka.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Ambraziūnas neslėpė, jog tiriant įvykių aplinkybes ne visi bankai linkę glaudžiai bendradarbiauti su pareigūnais.

„Kai kurie bankai gana nenoriai pateikia mus dominančią informaciją. Kaip vienu iš motyvų, kodėl atsisakoma pateikti savo vaizdo kamerų užfiksuotus įrašus, bankininkai remiasi asmens duomenų apsaugos įstatymu“, – sakė kriminalinės policijos darbą kuruojantis M.Ambraziūnas.

Tačiau su kuriais bankais sunkiai pavyksta rasti bendrą kalbą, pareigūnas pasakyti nenorėjo.

Dažniausiai tokie keblumai ištinka aiškinantis dėl neatidžių žmonių bankomatuose paliktų mokėjimo kortelių ar neteisėto jų panaudojimo.

Toks bankų nenoras padėti tik apsunkina ikiteisminį tyrimą. Tuomet pareigūnams tenka papildomai kreiptis į prokurorus, kad šie priimtų nutarimą, įpareigojantį bankus pateikti turimą informaciją tyrėjams.

Vakar SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas pažadėjo pateikti informaciją po kelių valandų, tačiau ir tuomet ne ką pasakė.

Patikinęs, kad atliekamas vidaus patikrinimas, A.Žilinskas pridėjo, kad dar iki galo nėra žinoma situacija ir išvados pateikti negalės.

„Aiškinamės, kas tądien įvyko banke, tačiau neturime duomenų, kad nurodytu laiku policijos pareigūnai į mus išties būtų kreipęsi pagalbos“, – sakė banko atstovas.

Paklaustas, ar tokiu atveju pareigūnai turėjo grįžti į komisariatą ir iš ten raštu kreiptis į banką dėl leidimo peržiūrėti vaizdo įrašą, A.Žilinskas sutriko.

„Žinoma, taip elgtis nereikėtų. Bet supraskite, juk negalime bet kam rodyti įrašų. Yra nustatyta tvarka, kaip reikėtų bendrauti su policija“, – aptakiai kalbėjo A.Žilinskas.

Pasak A.Žilinsko, bankas vadovaujasi vidaus taisyklėmis, kurios nurodo, kam ir kada galima rodyti vaizdo kamerų užfiksuotą įrašą. Saugos tarnyba „G4S Lietuva“ samdoma saugoti banko.