Tai E.Masiulis pareiškė ketvirtadienį susitikime su Prezidentu
Valdu Adamkumi, kuriame šalies vadovas paragino susisiekimo
ministrą kuo greičiau išspręsti susisiekimo oru su Vilniumi
problemas.
E.Masiulis taip pat pateikė valstybės vadovui
informaciją apie nuveiktus darbus ir aiškėjančias Vilniaus oro
uosto perspektyvas.
Pasak Prezidento atstovės spaudai, šalies vadovas domėjosi,
kokia pažanga pasiekta gaivinant Vilniaus tarptautinio oro uosto
veiklą po to, kai skrydžius sustabdė viena pagrindinių oro
kompanijų „flyLAL“. Prezidento nuomone, ši problema yra valstybinės
svarbos, nes Vilnius pralaimi konkurenciją dėl keleivių srautų.
„Lietuva, pristatanti Vilnių kaip Europos kultūros sostinę ir
švenčianti savo vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejų, rizikuoja
nesulaukti pakviestų svečių. Šiandien žmonės, norintys atvykti į
Lietuvą, patiria didelių logistinių problemų“, - pabrėžė šalies
vadovas.
Prezidentas V.Adamkus dar kartą paragino ministrą kuo greičiau
ieškoti potencialių investuotojų, kurie turėtų rimtų ketinimų ir
gebėjimų paversti Vilnių regioniniu susisiekimo centru, sudarytų
sąlygas verslo kelionėms ir turizmo plėtrai.
Šalies vadovas taip pat domėjosi, kokios geležinkelių tranzito
per Lietuvą apimtys, kaip funkcionuoja Klaipėdos jūrų uostas,
geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo projektu.
Po susitikimo su Prezidentu ministras E.Masiulis žiniasklaidos
atstovams teigė, jog potencialūs investuotojai pabuvojo
ministerijoje ir domėjosi investicijomis į galimą naują šalies oro
bendrovę, tačiau ministras konkrečiai jų neįvardino.
Po poros savaičių Susisiekimo ministerija ketina Ministrų
Kabinetui pateikti bent tris modelius, kaip galėtų būti kuriama
naujoji nacionalinė skrydžių bendrovė, kurios pagrindinė bazė būtų
Vilniaus oro uostas. Kiti du modeliai numatytų ir valstybės
dalyvavimą tokios bendrovės kūrime.
Tačiau pats ministras E.Masiulis abejoja galimybe, jog į tokią
oro bendrovę investuotų valstybė.
Ministras patvirtino, kad vieną bazinio vežėjo modelį pasiūlė
bankrutuojančios skrydžių bendrovės „flyLAL- Lithuanian Airlines“
akcininkai, kuriems priklauso ir užsakomųjų skrydžių įmonė „flyLAL
Charters“. Jie siūlo valstybei pirkti 50 proc. pastarosios
bendrovės akcijų ir ją remti per įvairias mokesčių sistemas.
Kitas modelis, ministro E.Masiulio teigimu, numato privataus
Lietuvos investuotojo, valstybės ir užsienio bendrovės
bendradarbiavimą. Trečiasis modelis apima tik privačių įmonių
investicijas, tuo tarpu valstybė galėtų remti tik nuostolingus
maršrutus.
Susisiekimo ministras žurnalistams sakė, kad jo netenkina
teismo paskirta reguliariųjų skrydžių bendrovės „flyLAL -
Lithuanian Airlines“ bankroto administratorė - Kauno bendrovė
„Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Dėl
to Vilniaus apygardos teismui pateiktas skundas.
Ministro nuomone, ši bendrovė negalėtų objektyviai atstovauti
visų kreditorių interesams. Šią bendrovę pasirinkti pasiūlė
skrydžių bendrovės „FlyLAL“ akcininkai.
E.Masiulis taip pat siūlo sutrumpinti nemokamai Vilniaus oro uoste
aptarnaujamų labai svarbių asmenų (VIP) sąrašą. Ministro siūlymu,
jame turėtų likti tik aukščiausi šalies pareigūnai.
Pagal siūlomą pataisą labai svarbių asmenų salės paslaugomis
nemokamai galės naudotis tik Lietuvos Prezidentas, Seimo
Pirmininkas, Vyriausybės nariai ir šių pareigūnų sutuoktiniai,
vykstantys kartu.
Dabar galiojančiame 2004 metų Vyriausybės nutarime numatytos 24
pareigybės, kurias einantys asmenys Lietuvos oro uostuose nemokamai
aptarnaujami kaip labai svarbūs asmenys. Į šį sąrašą, be minėtųjų
valstybės pareigūnų, patenka ir Seimo nariai, pagrindinių teismų
vadovai bei teisėjai, diplomatinių atstovybių vadovai, aukšto rango
katalikų ir kitų tradicinių Lietuvoje registruotų konfesijų
dvasininkai, valstybinių ir vyriausybinių delegacijų vadovai bei jų
nariai, kiti aukšti valstybės pareigūnai.
Šiuo metu VIP delegacijos aptarnavimo vienos valandos įkainis
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste yra 294 litai. Atvykstančios
delegacijos aptarnavimas trunka 30 minučių, išvykstančios - apie 1
valandą. 2007 ir 2008 metais tokių delegacijų aptarnavimas
valstybei kainavo po 300 tūkst. litų kasmet. Dar 168,5 tūkst. litų
2007-aisiais bei 420 tūkst. litų 2008-aisiais šis paslaugų teikimas
kainavo Tarptautiniam Vilniaus oro uostui.
Ministras taip pat siūlo keisti užsienio svečių, kuriems
suteiktas VIP statusas, skrydžių išlaidų kompensavimo tvarką.
Siūloma, kad Užsienio reikalų ministerija, kuri priima sprendimus
dėl labai svarbaus asmens statuso suteikimo bei planuoja labai
svarbių asmenų vizitus, apmokėtų patirtas išlaidas už nuo rinkliavų
atleistiems skrydžiams suteiktas paslaugas. Šiuo metu šias
rinkliavas apmoka Civilinės aviacijos administracija.
Asmenys, nepriskirti VIP kategorijai, gali naudotis VIP salės
paslaugomis pagal oro uosto administracijos nustatytus įkainius ir
tvarką, o šių asmenų aptarnavimo išlaidas sumoka paslaugų užsakovas.
Panaši į susisiekimo ministro siūlymą VIP aptarnavimo oro
uostuose tvarka galioja Latvijoje ir Suomijoje, kur šios salės
paslaugomis nemokamai gali naudotis tik aukščiausi valstybės
pareigūnai.