Rytą, apie 7 val., Smiltynės jachtklubo prižiūrėtojai pastebėjo, kad pramoginis kateris „Jūrų liūtas“ prie krantinės pavojingai svyra, ir informavo apie tai Klaipėdos jūrų uosto budėtojus bei savininką.
Videonaujienose žiūrėkite reportažą
Apie avariją sužinojęs Ekstremalių situacijų valdymo centras į jachtklubą nusiuntė gelbėtojus. Baimindamiesi, kad iš skęstančio motorlaivio neišsilietų naftos produktai, jie avarijos vietą apjuosė bonų užtvaromis.
Vis labiau sviręs 1,5 metrų gramzdos laivas iki vidurdienio korpusu įsirėmė į dugną. Jachtklube pasirodęs jo savininkas - pramogų iškylas rengiančios bendrovės „Grasnė“ vadovas Virgis Babianskas nežinojo, kas atsitiko, kad „Jūrų liūtas“ staiga pradėjo svirti ir nuskendo.
Nelaimės priežastys paaiškės, kai 51 toną sveriantį skenduolį apžiūrės privačios gelbėjimo darbų bendrovės „Narų servisas“ specialistai. Šiandien po pietų V.Babenskas su jais derėjosi dėl motorlaivio iškėlimo
„Laivas nuskendęs, gelbėti jo nereikia, todėl neskubame dirbti naktį. Dabar rengiamės iškėlimo operacijai, kuri kainuos apie 20 tūkst. litų“, - kalbėjo „Narų serviso“ vadovas Vladimiras Riabovas.
V.Babianskas prieš ketverius metus Vokietijoje įsigytu laivu po Kuršių marias vežiojo turistus, į Baltijos jūrą plukdydavo menkių žūklės mėgėjus.
Verslas sekėsi neblogai, visus leidimus gavęs šeimininkas planavo organizuoti turistinius reisus į Kaliningrado sritį.
„Atsiranda žmonių, norinčių paplaukioti pramogų laivais. Po Kuršių marias teko plukdyti ir Seimo narius“, - prisiminė V.Babianskas.
Jūrines iškylas organizuojančioms Klaipėdos įmonėms trūksta ne klientų, bet krantinių, prie kurių jie galėtų švartuoti savo laivelius.
Vasarą „Jūrų liūtas“ stovėjo Danės upėje, prie kruizinių laivų terminalo. Žiemą jam leista prisiglausti Klaipėdos laivų remonto įmonės (KLRĮ) akvatorijoje. Kai spustelėjo šalčiai, senas dar tarpukariu statytas motorlaivis buvo išprašytas ir iš ten.
„Tik todėl, kad šeimininkas nenorėjo jo iškelti į krantą, nereagavo į raginimus iškapoti ledus. Jie vis labiau gniuždė medinėmis lentomis apkaltą „Jūrų liūto“ motorlaivio korpusą“, - kalbėjo šiuo metu rekonstruojamą Pilies uostą valdančios KLRĮ vadovas Alvydas Butkus.
Rengęsis laivą iškelti Smiltynės jachtklube V.Babianskas to padaryti nespėjo - „Jūrų liūtas“ ėmė krypti ir skęsti veikiausiai dėl to, kad vanduo per ledų pažeistą medinį korpusą ėmė plūsti į vidų.
Skenduolį apžiūrėję „Narų serviso“ specialistai konstatavo, kad laivui iškelti prireiks 25 tonų keliamosios galios plaukiojančio krano.
Gelbėjimo darbus Smiltynės jachtklube nuspręsta atidėti iki rytojaus.
Klaipėdoje šiuo metu yra apie 40 mažųjų ir pramoginių laivų, per metus aptarnaujančių apie pusę milijono keleivių. Per Kuršių marias jie plukdo žmones į Jūrų muziejų, delfinariumą, rengia iškylas į jūrą.
Kai kurie mažųjų ir pramoginių laivų savininkai pastarąjį incidentą Smiltynės jachtklube linkę sieti su jiems nepalankiais Klaipėdos valdžios sprendimais ir įmonėmis, kurios jų neįsileidžia į uostą.
Pasipiktinę laivininkai sausį prie Klaipėdos savivaldybės pastato surengtame pikete smerkė valdžią už tai, kad ši išvarė juos iš miesto centre tvarkomo Pilies uosto ir Danės upės, nepasiūlę kitos vietos.
Kaip tik tuo metu Klaipėdos taryba svarstė Pilies uosto užtakio ir Danės krantinių valdymo konkurso koncesijos sutarties sąlygomis projektą. Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis tvarkomas krantines nori valdyti Klaipėdos laivų remonto įmonės savininkai.
Tačiau laivininkai baiminasi, kad ši verslininkų Bronislovo Lubio ir Roberto Dargio valdoma uosto įmonė, savo nuožiūra administruodama krantines, žlugdys jų verslą - mažąjį laivyną išvarys iš jachtoms ir prabangiems kateriams pritaikomo Pilies uosto ir Danės upės.
„Jeigu mums neatsiras vietos Pilies uoste, apie 100 žmonių liks be darbo. Sąlygos tokios, kad prestižines krantines pačiame miesto centre, į kurias bus investuota apie 50 mln. litų, gali įgyti tiktai vienas pretendentas - Klaipėdos laivų remonto įmonė“, - aiškino Mažųjų laivų asociacijos „Pajūrio laivai“ vadovas Algirdas Valentinas.
Pilies uosto ir Danės krantinės - vienintelė vieta, kurioje gali švartuotis su valstybine įmone „Smiltynės perkėla“ konkuruojantys mažieji keleiviniai laiveliai.
Anksčiau jokių problemų dėl jų stovėjimo Danėje nekildavo.
„Keltininkai mus veja iš upės, savivaldybė - iš Pilies uosto užutėkio. Anksčiau dar galėjome prisiglausti prie Jūrų muziejaus krantinės, o dabar ir ji perduota pasieniečiams“, - lieja nuoskaudas laivininkai.
Mažųjų laivų savininkai iš valdžios reikalauja 100 metrų ilgio krantinės Pilies uosto užtakyje, jau pritaikytame burinėms jachtoms.
Danėje jie nori gauti 300 metrų ilgio krantinių ruožą savo laivams.
Kai kurie laivininkai netgi grūmoja jų negirdintiems uostamiesčio valdininkams: „Jei niekas nesikeis, laivais užtversime Danę, kad į Kuršių marias negalėtų išplaukti Smiltynės perkėlos keltai“.
Pilies ir Smiltynės jachtklubus valdančios įmonės atstovas Kastytis Bartusevičius laivininkams siūlo kritiškiau vertinti savo veiklą: „Nelaimių nebus, kai jie tinkamai prižiūrės savo laivus. „Jūrų liūto“ savininkas, įsiskolinęs už krantinę, slapstėsi, nenorėjo bendrauti“.
„Miesto puošmena - ne tik jachtos, bet ir pramoginiai laivai, todėl vietos užteks visiems. Keisime planus, kad visi turėtų saugią užuovėją žiemą ir vasarą“, - tikina Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.