Žiūrėkite seną K.Prunskienės interviu, kuriame ji pasakoja apie ryšius su sovietų saugumu.
Komisija ketvirtadienį taip pat nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą,
kad ši įvertintų Vilniaus apygardos teismo buvusio teisėjo, dabar Seimo nario
Konstanto Ramelio ir teisėjo Giedriaus Baziulio elgesį.
„Pagal bylos nagrinėjimo eigą matome, kad ten nėra švari eiga“, -
ketvirtadienį po Liustracijos komisijos posėdžio žurnalistams sakė šios
komisijos vadovas Algimantas Urmonas.
Žurnalistams išdalintame pranešime teigiama, kad dabar į prezidento postą
kandidatuojanti valstietė liaudininkė K.Prunskienė sovietiniais metais ilgą
laiką bendradarbiavo su KGB.
Tačiau oficialiai asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS
specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija
(vadinamoji Liustracijos komisija) tokio sprendimo nepriėmė.
Komisija nagrinėjo Sąjūdžio tarybos prašymą įvertinti „K.Prunskienės
bendradarbiavimo su KGB naujus faktus ir apginti visuomenės viešąjį interesą
ir teisingumą, vertinant nacionalinio saugumo požiūriu“.
Susipažinusi su Aukščiausiojo, Vilniaus apygardos teismų bylomis,
Vilniaus universiteto, Ypatingojo archyvo dokumentais, Aukščiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijos surinktais duomenimis, viešomis
publikacijomis ir interviu, Liustracijos komisija mano, kad K.Prunskienė
sovietų saugumui atliko mokslinės žvalgybos užduotis.
Anot komisijos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijai
Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje tirti liudiję asmenys nurodė, kad
KGB, jos pirmininkas Jurijus Andropovas domėjosi mokslinės žvalgybos
duomenimis. „Lietuvos TSR KGB padalinys palaikydavo kontaktus su
K.Prunskiene, kuri teikdavo surinktą mokslinę informaciją Vengrijos ir
Vokietijos Liaudies Respublikose, Vokietijos Federacinėje Respublikoje“, -
teigiama Liustracijos komisijos medžiagoje.
Anot jos, pagal kontaktų lygį K.Prunskienė atitiko „patikimo asmens“
(rus. Doverenoje lico) ir įtakos agento statusą, kuriems pasižadėjimas
bendradarbiauti nesurašomas. „Iš pradžių jos pateikiama medžiaga buvo
užšifruojama trijų raidžių kodu, vėliau „Šatrijos“ slapyvardžiu. Nustatyta,
kad agentas, dirbantis žvalgyboje (mokslinėje žvalgyboje), pasižadėjimo taip
pat nerašydavo. Tuokart agentui galėdavo būti suteikiamas slapyvardis. Jei
agentas tapdavo TSKP tam tikro lygmens nomenklatūroje, jo byla sunaikinama“,
- teigiama komisijos medžiagoje.
Svarstoma, kad K.Prunskienė bendradarbiauti su KGB galėjo būti priversta,
nes iš pradžių ji esą slėpė savo autobiografinius duomenis.
„Ilgas tvirtinimas, kad ji neturi užsienyje giminių (Brazilijoje)
atsiliepė kaip palanki KGB aplinkybė priversti ją bendradarbiauti“, - rašoma
komisijos išvadoje.
Taip pat pabrėžiama, kad „K.Prunskienės biografinių duomenų, esančių
nomenklatūrinėse bylose, teismų bylose, informacijos liudytojų parodymuose,
lyginamasis tyrimas leidžia manyti, kad K.Prunskienė sutiko bendradarbiauti
savanaudiškais karjeros darymo motyvais“.
KGB remiamos komandiruotės į užsienį sutapo su jos karjeros darymo
motyvais ir su mokslinės informacijos rinkimu KGB struktūroms.
Anot liudytojų, K.Prunskienė buvo populiari tarp Lietuvos TSR Valstybės
saugumo komiteto (VSK) darbuotojų. „Jos įdirbiai sudarė jiems galimybes
gauti premijas, kopti karjeros laiptais. Be to, ji buvo ir draugiškai
nusiteikusi VSK darbuotojams, po užsienio komandiruočių sulaukdavo jos
malonių - dovanėlių“, - atkreipiamas dėmesys surinktoje byloje.
Už gerą darbą K.Prunskienė sulaukė ir valstybinių apdovanojimų, kuriuos
Nepriklausomybės metais iškilusi politikė neva linkusi nutylėti.
Sovietų metais K.Prunskienė buvo apdovanota Darbo raudonosios vėliavos ir
Tautų draugystės ordinais.
„Prasidėjus Sąjūdžiui, K.Prunskienė juvelyriškai įvertino socialinius
pokyčius ir pritaikė juos savo asmeninėms ambicijoms būti valdžioje. Todėl
pakartotinis KGB dėmesys ją erzino (...), - rašoma Liustracijos komisijos
surinktoje medžiagoje. - Į Lietuvą, kaip reikšmingai įtaką visuomenėje
turinčiai asmenybei suvaldyti, buvo atsiųsta KGB brigada, turinti tikslą
grąžinti paklydėlę į KGB gretas. K.Prunskienės šantažas byrančiai KGB
nepavyko“.
Kita vertus, Liustracijos komisija pareiškė, kad K.Prunskienės
neprisipažinimas bendravus su KGB palieka naują galimybę užsienio
specialiosioms tarnyboms ją pakartotinai šantažuoti.
Komisija atkreipė dėmesį ir į 2003 m. Vilniaus apygardos teismo
sprendimą, pripažinusį nesant įrodymų, kad politikė bendradarbiavo su KGB.
„Vilniaus apygardos teismas, faktiškai bylą nagrinėjo iš esmės naujai,
tačiau nevertino visų bylos faktų, susijusių su bendradarbiavimu,
rėmėsi tik K.Prunskienės teikiama versija, kad apie bendradarbiavimą su KGB
nėra pasižadėjimo originalo“, - teigiama komisijos medžiagoje.
Beje, šįkart valstietė liaudininkė ginčijo savo parašo autentiškumą, nors
1992 metais Aukščiausiajame Teisme to nedarė.
„Pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB buvimas ar jo nebuvimas nėra ir
nebuvo lemiamas veiksnys ją pripažinti (ne)bendradarbiavus, nes 1992 m. rugsėjo 14 d.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje
Nr.317 buvo pakankamai daug juridinių faktų apie bendradarbiavimą“, -
teigiama Liustracijos komisijos išvadoje.
Konstatuota, kad K.Prunskienės prašymas atnaujinti bylą dėl naujų
aplinkybių, t.y. kad nėra pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB originalo,
vertintinas kaip „išgalvotas neatitinkantys bylos aplinkybių procesinis
pataikavimas suinteresuotam asmeniui K.Prunskienei“.
Liustracijos komisijai pro akis nepraslydo ir tai, kad Vilniaus apygardos
teisme nagrinėjant vadinamąją Šatrijos bylą buvo pakeistas teisėjas. Neva
susirgus teisėjai Danutei Gasiūnienei bylos ėmėsi teisėjas Giedrius
Baziulis, kuris bylą iškart įslaptino.
Beje, Vilniaus apygardos teismui atnaujinus K.Prunskienės bylą jos
pasižadėjimo originalas atsirado. Jį 2002 m. gruodžio 18 d. Ypatingajam
archyvui perdavė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijos
Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje tirti pirmininkas Balys Gajauskas.
Jame rašoma: „Aš, Prunskienė Kazimiera Danutė, Prano, sutinku padėti
Valstybinio saugumo organams spręsti kai kuriuos juos dominančius klausimus.
Visa, kas man su tuo bus žinoma, pasižadu laikyti griežtoje paslaptyje.
Dokumentus pasirašysiu Šatrijos vardu“.
Liustracijos komisija pabrėžė, kad 1992 m. liepą Lietuvos teismo
ekspertizės instituto ekspertai pateikė išvadą, kad visas pasižadėjimo
tekstas, tikėtina, parašytas ta pačia rašymo priemone (ta pačia šratinuko
šerdele), jo popierius yra vientisas, standartinis lapas, mechaninių ir
kitokių popieriaus pažeidimų, teksto panaikinimo ir pakeitimo, intarpų ir
prirašymų nėra, tačiau ekspertai teigė negalį nustatyti įrašų ir popieriaus
amžiaus, nes tam nesą moksliškai pagrįstų metodikų.
Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų,
kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
Jis pakeitė 1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
kolegijos sprendimą, kad K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB.
Pati K.Prunskienė kategoriškai neigia bendradarbiavusi su sovietų
saugumu. Į prezidentus kandidatuojanti politikė šią savaitę išplatino viešą
kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama paviešinti jos bylą.