Puikybė, kuri nori užvaldyti Bažnyčią. Puikybė, kuria žmogus pats sau meluoja ir save žaloja. Būtent apie tokią puikybę Benediktas XVI rašė prieš kelias dienas paskelbtame laiške „Apie ekskomunikos atšaukimą keturiems Arkivyskupo Lefebvre‘o paskirtiems vyskupams". Šventasis Tėvas atvirai stebisi milžiniška pasauliniu mastu išvystyta šmeižto kompanija prieš jį. Šios kampaniijos varomoji jėga - ekskomunikos atšaukimas yra neleistina klaida, o pats Benediktas XVI yra vienišius keistuolis.
Charakteringas šios kampanijos lietuviškas atgarsis yra specialaus LR korespondento Romoje ir Vatikane Pauliaus Jurkevičiaus straipsnis „Popiežiaus vienatvės įkaite gali tapti visa Katalikų Bažnyčia" („Lietuvos Rytas", priedas „Rytai - Vakarai", š.m. kovo 7d.). Straipsnio pavadinimas labai gerai nusako šiai kampanijai būdingą bruožą - pasaulietinis interesas tiksliai atitinka dalies katalikų nuostatą.
Paulius Jurkevičius matyt labai neblogai perteikė kairiosios italų žiniasklaidos ir makaronais bei pigiu „namų" vynu aptekusių Romos tratorijų nuotaikas. Jis - kaip ir ne vienas „nuoširdžiai" dėl visuotinio žmonijos gėrio kovojantis italas apžvalgininkas ar kitoks ideologas - stojo ginti Katalikų Bažnyčią ir kartu žmoniją nuo „pamišusio" ir vienatvėje užsisklendusio Popiežiaus. Šis straipsnis tiesiog persmelktas dinamitu sprogusia antipopiežiška manija. Ir nors - akivaizdu - „vatikanistas" P.Jurkevičius yra visiškas diletantas Šventojo Sosto reikaluose, jis nesibodi „užraukinėti" Popiežiaus reikalų.
Nes taip dabar daro visi - ir pasaulio medija, ir išvien einantys ne kurie autoritetai kaip kardinolas V.Kasparas ar Popiežiui atvirai oponuojantys Austrijos vyskupai. Tad ir nenuostabu. Apžvalgininko diletentizmas remiasi antipopiežiškos manijos sensacinga ir tikslingai išlūkuriuotu neapykantos užtaisu. Mat faktai šioje rašliavėlėje ne tik nėra suklastoti ar tendencingai interpretuojami; jų iš viso nėra!
O pats autorius visiškai neišmano, apie ką rašo. Pavyzdžiai. Romos makaronų skanautojas ir žinovas P.J. rašo: „Išsilavinęs, Bažnyčios istoriją ir teisę puikiai išmanantis J.Ratzingeris negalėjo nežinoti, kad 1975 metais Pijaus X kunigų brolija nepakluso Romos įsakymui sustabdyti veiklą. Benediktas XVI negalėjo nežinoti, kad arkivyskupas Marcelis Lefebre'as įsteigė tarsi nuo Romos nepriklausomą bažnyčią, kuri atidarinėjo savo kunigų seminarijas, šventino savo kunigus ir vyskupus".
Šioje pastraipoje P.J. daro užuominą, kad Benediktas XVI tarsi kažko nežinodamas bando įskiepyti į Katalikų Bažnyčią "tarsi nuo Romos nepriklausomą bažnyčią".
Ką reiškia nežinojo šios "tarsi nuo Romos nepriklausomos bažnyčios" istorijos? Kaip „vatikanistas" P.J. galėjo nežinoti, kad 1988m. kardinolas Jozefas Ratzingeris (dabartinis - Benediktas XVI) tiesiogiai derėjosi su Arkivyskupu Lefebvre‘o, Pijaus X brolijos (o tokių kunigų brolijų, vienuolijų ar prelatūrų Bažnyčioje yra ne viena ir ne dvi) vadovu dėl vyskupų konsekravimo ceremonijos atšaukimo, o kartu ir ekskomunikos ipso facto neužsitraukimo; ir kad kardinolas Ratzingeris anuomet ir dabar, tapęs Popiežiumi, nuosekliai dirbo, kad ekskomunika būtų kuo greičiau atšaukta?
Ar „vatikanistas" P.J. žino KĄ NORS apie „Ecclesia Dei" komisijos, 1988 m. įkurtos ir glaudžiai anuometinio Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto kardinolo Jozefo Ratzingerio prižiūrimos, įkūrimo aplinkybes ir darbą?
Arba štai kitas kalambūras: „Buvo saulėtas ir šiltas Romos sekmadienis. Žiemos pabaiga. Vidudienį per tradicinę Angelo maldą Vatikano apaštalinių rūmų lange Benediktas XVI lyg tarp kitko kreipėsi į susirinkusiuosius Šv.Petro aikštėje: „Brangieji broliai ir seserys, prašau jus melstis už mane, apaštalo Petro įpėdinį".
Kitą dieną svarbiausi Italijos dienraščiai popiežiaus prašymą perteikė šitaip: „Melskitės už mane, nepalikite manęs vienatvėje" ". Aš suprantu, kad jūs, "vatikaniste" P.J., stropiai gilinatės į laikraščių antraštes. Tai - didelės išmonės reikalaujantis darbas. O dabar JUMS atskleisiu nuo amžių paslėptos Popiežiaus vienatvės paslapties kodą ... Ir tik jums vienam! Žinokite, šis apreiškimas - ne iš laikraščių, o iš pačios visuotinės Bažnyčios kasdienės praktikos: maldavimas už Popiežių yra kiekvienų šventų Mišių (Eucharistijos maldos) privalomoji dalis. Ir taip jau yra du tūkstančiai metų. Įdomu, ar italų laikraščiuose, garbusis "vatikaniste", apie tai neskaitėte .. ?
Mieli redaktoriai, nukreipkite jūsų „vatikanistą" pas mane, pakonsultuosiu nemokamai. O jis už tai galės mane (o ne „Lietuvos ryto" skaitytojus) makaronais pavaišinti. Tuomet ir „vatikanistui" galėsite atlygį mokėti vertą, o ne „tarsi už makaronus". Grįžkime prie pačios stebėtiniausios minties. Pasaulio medija rūpinasi katalikų Bažnyčia; o dalis katalikų rūpinasi pasaulio ir savo, o ne Bažnyčios gerove. Ta dalis, kuri neapkenčia šio Šventojo Tėvo už tai, kad jis nusprendė nebežaisti pigių šio pasaulio primetamų žaidimų „sacrum" srityje, bet drąsiai ėmė grąžinti Vatikano II Susirinkimą ir visą Bažnyčią iš „trūkio hermeneutikos" duobės į „tęstinumo hermeneutikos" kelią. Visiškai suprantama, kad tiek pasauliui, tiek daliai katalikų tai nepatinka.
Ir Benediktas XVI netruko jam skausmingą jo ganomųjų niekdarystę įvardyti visos Bažnyčios ir pasaulio akivaizdoje: „Aš buvau labai nuliūdintas to fakto, kad net katalikai, kurie tikrai galėjo geriau suprasti dalykų padėtį, manė, kad privalo mane užpulti su atviru priešiškumu".
Įsimąstykime į šio privalomo "katalikiško"priešiškumo Benediktui XVI tikrąjį motyvą ir ... gerai apsidairykime aplinkui. Atvira dalies katalikų ataka prieš Benediktą XVI yra nuosekli jų galvelėse įsigalėjusios "trūkio hermeneutikos" ir neapykantos pasekmė. Šie katalikai gyvena naujųjų laikų "naujosios" bažnyčios mite, o ne per amžius vientisos Bažnyčios Tradicijos savastyje.
Žiū, ar tik šios "dalies" atstovai neatsiras Lietuvos viešajame eteryje?! Ir tegu neatsiranda. Nes man mieliau čia sklaidyti vienuolystę ir kitus pamatinius sielą taikiai džiuginančius dalykus, o ne aptarinėti „makaronistų" niekalus.
Juk makaronais galima ir paspringti ... Amen.