Ilgai dainomis virpinęs klausytojų širdį, vėliau prisikėlęs ir į politiką metęsis L.Dinius už vienintelę idėją galėtų gauti kokių nors mokslų daktaro laipsnį. Už obligacijas, kurias pasiūlė vietoj dalies atlyginimo padalyti valdininkams.
Tiesa, premjerui ši idėja nelabai patiko. O kaip kitaip: juk ir A.Kubilius algą gauna iš biudžeto.
Sumažins atlyginimą ketvirtadaliu, vietoj negautų pinigų kyštelės valstybės iždo vekselių, kuriuos bus galima parduoti nebent po penketo ar dešimties metų. Ką žmona pasakys, išvydusi tokią premjero algą?
Užtat valstybė kiek sutaupytų. „Prisikėlėlių“ dainorėlio idėja gal net ir biudžetą išgelbėtų, gal net ir skolintis užsieniuose nereikėtų už didžiules palūkanas. Makroekonomikos rodikliai tik švyst į viršų – ir šuoliuoja Lietuva per Europą ant balto žirgo.
Vis dėlto sukirbėjo abejonė, kad L.Dinius prestižinės premijos negaus.
Mat idėja nusirašyta. Ir ne nuo ko nors kito, o nuo prieš kelis dešimtmečius Sovietų Sąjungą valdžiusių didžiavyrių. Tuomet irgi buvo įprasta atlyginimus gauti obligacijomis. Ir ne tik.
L.Dinius, pavyzdžiui, galėtų pasiūlyti į Lietuvą perkelti ir kitą sovietmečio patirtį: rašyti valdininkams darbadienius, o metams pasibaigus už kiekvieną išduoti po gorčių rugių.
Arba prastumtų įstatymo pataisą, kad tarnautojai kas mėnesį privalėtų pirkti po žąsį – kaip prezidento A.Smetonos laikais.
Tik viena bėda: šiais laikais mažai kas beaugina tas žąsis. O lenkiškos dar ir pigesnės.
Taigi ir nuplauks „prisikėlėlio“ svajonė apie Nobelio premiją – į Lenkiją ar kur kitur. Gaila. Tokių pretendentų ne kasmet pasitaiko.