„Gerai, kad yra sprendimas, bet noriu iš karto pažymėti, jog
Lietuvai tai reiškia labai daug namų darbų, nes pagrindinė sąlyga,
kad tie pinigai ateitų į Lietuvą, yra kad tie projektai pasiektų
investicinę stadiją 2010 metais, o iki to dar toli“, - žurnalistams
Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.
Europos Vadovų Taryba penktadienį galutinai pritarė Europos
Komisijos siūlymui skirti 175 milijonus eurų (604 mln. litų)
Baltijos šalis ir Švediją sujungsiančiam elektros tiltui. Lietuvos
vadovai tai vadina reikšmingu žingsniu, kuris gali padėti
panaikinti energetinę izoliaciją ir visišką priklausomybę nuo
Rusijos energetikos šaltinių.
Premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas šį sprendimą, sakė
siūlysiąs artimiausiu metu įsteigti bendrą Lietuvos, Latvijos ir
Švedijos įmonę, kuri būtų atsakinga už elektros jungties tiesimą
Baltijos jūros dugnu. Anot ministro pirmininko, Baltijos jūros
dugno tyrimo darbai galėtų būti pradėti dar šią vasarą.
Finansų ministro Algirdo Šemetos teigimu, ES vadovų
patvirtintos išvados reiškia, kad iki 2010 metų pabaigos turi būti
pasirengta projekto įgyvendinimui.
„Tai nereiškia, kad tie pinigai turi būti įsisavinti iki 2010
metų pabaigos. Tai reiškia, kad visi teisiniai veiksmai, kurie yra
reikalingi, kad tie projektai būtų įgyvendinami, turi būti atlikti
iki tos datos“, - žurnalistams sakė A.Šemeta.
A.Kubilius ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis
penktadienį taip pat pažymėjo, kad elektros tilto projektas būti
veiksmingas tik sukūrus bendrą elektros energetikos rinką Baltijos
valstybėse pagal Šiaurės šalių modelį.
Parama elektros tiltui numatyta 5 milijardų eurų pakete,
skirtame energetikai ir plačiajuosčiam internetui. Jame taip pat
numatoma skirti papildomai 100 milijonų eurų jungčiai tarp Suomijos
ir Estijos stiprinti. Lėšos taip pat numatytos jungtims
Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Airijoje,
Jungtinėje Karalystėje.
Apie paskolas kalba atsargiai
Kalbėdama apie tolesnę ekonomikos raidą Lietuvoje D.Grybauskaitė nesiryžta vertinti, ar
Vilniui teks kreiptis į Europos Komisiją prašant paramos iš
specialaus Europos Sąjungos (ES) fondo paremti Rytų Europos
valstybes.
Vadinamąjį krizės fondą ES lyderiai penktadienį sutiko
padvigubinti iki 50 milijardų eurų. Paskolas iš šios priemonės jau
gavo Latvija ir Vengrija, šiuo metu vyksta derybos su Rumunija.
Žurnalistų Briuselyje paklausta, ar Lietuvai gali tekti pasekti
šių valstybių pavyzdžiu, D.Grybauskaitė nesiryžo vertinti tokios
galimybės.
„Nenorėčiau spekuliuoti, kokioje padėtyje yra Lietuva, bet
labai džiaugiuosi, kad tokia galimybė - pagalbos fondas ES šalims -
jau yra, ir jis padidintas, ir kad tokia galimybe, jeigu Lietuvai
reikės, Lietuva galės pasinaudoti“, - sakė D.Grybauskaitė.
Eurokomisarės teigimu, nepriklausomai nuo to, ar bus prašoma
paskolų, Lietuvai ir toliau reikės vykdyti griežtą taupymo politiką
ir mažinti valstybės išlaidas.
„Tai bus pirmoji ir pagrindinė sąlyga, kad gautume tarptautines
paskolas“, - teigė D. Grybauskaitė.
Kita vertus, pasak D. Grybauskaitės, Vyriausybė turėtų būti
labai atsargi apsispręsdama mažinti atlyginimus skurdžiausiai
gyvenantiems žmonėms.
„Ypač atsargiai reikėtų kalbėti ir mažinti algas apsaugant
mažai gaunančių gyventojų sluoksnius, ir tai daryti tik kraštutiniu
atveju“, - sakė eurokomisarė.
A.Kubilius taip pat neatmeta galimybės, kad
ateityje Lietuvai gali tekti kreiptis pagalbos į Europos Komisiją,
bet pridūrė, kad šiuo metu konsultacijos dėl to nevyksta, o
Vyriausybė sutelkusi dėmesį „namų darbams“ - valstybės išlaidų
mažinimui.