Per parodos atidarymą 12-metė Kotryna labai jaudinosi ir netgi graudinosi: jos pasveikinti suėjo artimieji, draugai ir mokytojai. Jie autorę sveikino eilėmis ir dainomis.
„Parodą rengiame tik tuomet, kai yra ką parodyti, kai ne gėda dėl eksponuojamų darbų.
O iš Kotrynos piešinių susidarė solidi kolekcija. Joje – ryškiaspalviai modernistinių siužetų paveikslai.
Jaunoji autorė atkakliai ieško savojo braižo. Tuos gabios mergaitės ieškojimus ir norime parodyti“, – sakė Klaipėdos jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ vadovė Loreta Laurinavičienė.
Anksčiau mintyse šią pedagogę Kotryna pavadindavo „gailike“. Mat kartais mergaitė norėdavo piešinį pasiimti ir parsinešti namo, bet mokytoja neleisdavo, nes įžvelgė autorės talentą, planavo parodą, tačiau apie tai jai nieko nesakė.
Piešia nuo mažumės
„Pirmieji darbai dabar atrodo keisti, bet mieli. Galiu prisiminti, nuo ko pradėjau, palyginti, kaip pasikeičiau. Iš visų kūrinių man labiausiai pavykę atrodo naujausi. Manau, kad dabar geriau valdau spalvas ir formas“, – kalbėjo Kotryna.
Po parodos visi paveikslai atiteks autorei ir ji galės elgtis su jais kaip norės.
Dailės studiją „Varsa“ Kotryna lanko ketverius metus, bet piešti pamėgo nuo mažens. Jos darbai labai ryškūs, spalvingi, atlikti aliejine ar kreidine pastele, guašu. Kotryna jau ne kartą dalyvavo bendrose jaunųjų menininkų parodose, tapo tarptautinio vaikų kūrybos mainų projekto Niujorke laureate.
Laisvai išreiškia jausmus
Seniau Kotrynos piešiniai buvo mažesni, bet dabar ji labiau linksta prie didesnių formatų.
„Man patinka erdvė, beribė piešimo laisvė, kai gali laisvai reikšti savo jausmus ir būsenas“, – aiškino jaunoji dailininkė.
Kaimo sodyba pas močiutę, burlaiviai jūroje, patirti nuotykiai – Kotryna išlieja tai, kas ją labiausiai jaudina.
„Neretai darbų temas mums pasiūlo vadovė.
Dar ne viską žinome, kad ir apie Australiją ar aborigenus. Tuomet vartau knygas, ieškau informacijos internete.
Man patinka piešti – gal ir savo ateitį susiesiu su tapyba“, – išsidavė Kotryna.
Nori viską išmėginti
„Varsos“ studiją galima lankyti nors ir kasdien. Tačiau Kotrynai reikia skrupulingai sudėlioti dienotvarkę, kad laiko užtektų ir kitiems pomėgiams.
Mergaitė triskart per savaitę lanko džiazo studiją – per savo parodos atidarymą ji su draugėmis atliko keletą kūrinių.
Nuo rugsėjo veiklos padaugėjo – tris dienas per savaitę Kotryna eina į modernių šokių ir bale to studiją „Coda“. Fleitą ir gitarą ji dabar paima rečiau – trūksta laiko. Ir taip pamokas dažniausiai tenka ruošti vakarais.
„Noriu viską išmėginti, kad gyvenimas neprabėgtų pro šalį“, – sako Kotryna.
Ištrūkti su draugais jai pavyksta tik savaitgaliais. Ir tai tik tada, kai Šileikų šeima nenusprendžia paiškylauti.
„Labai mėgstu gamtą, ypač tuomet, kai esame kartu – mama, tėtis, dvyliktokas brolis. Šeima – geriausia, ką turiu“, – neabejojo parodos autorė.