Kauno Vaižganto vidurinei, kaip dar penkioms miesto mokykloms, miesto tarybos sprendimu neleista nuo rugsėjo 1-osios formuoti vienuoliktųjų klasių dėl normatyvo neatitinkančio moksleivių skaičiaus.
Anot šios mokyklos lietuvių kalbos mokytojos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkės Jūratės Voloskevičienės, šiuo sprendimu mokykla, kuri ateinančiais metais turėtų švęsti gyvavimo 90-metį, pasmerkta visiškam sunaikinimui.
Jos teigimu, Vaižganto vidurinė aukštosioms mokykloms abiturientus parengia ne prasčiau nei kai kurios išgirtosios gimnazijos. Ji net ir sunkmečiu nėra nuostolinga miesto biudžetui (kurio taupymas - pagrindinė reorganizacijos priežastis), o mokyklos direktorę Valeriją Gudonytę Kauno miesto savivaldybė netgi apdovanojo už racionalų lėšų naudojimą.
Beje, Seime jau siūloma svarstyti įstatymų pataisas, įvesiančias barjerus vietos valdžiai, kad ši vienpusiškai, prieš mokyklų bendruomenių valią, nereorganizuotų švietimo įstaigų, kad vaikams nebūtų bloginamos mokymosi ar mokyklos lankymo sąlygos. Šančiai, kur dešimtmečius stovi mokykla - probleminis ir socialine, ir kitokiomis prasmėmis (susisiekimo su kitais Kauno kampeliais ir centru) rajonas.
Daugelis moksleivių tėvų dėl nedarbo paprasčiausiai neturės lėšų, kurių pareikalaus mokinių važinėjimas į toliau nuo namų esančias mokyklas. Tėvai neabejoja, kad jų atžalos naujose mokyklose turės ir „pritapimo“ problemų, dėl kurių paprasčiausiai pablogės mokymosi rezultatai, o gal net neliks motyvacijos toliau siekti mokslo ir kurti savo gyvenimą Kaune, kurį jo vadovai ir iš tribūnų dažnai pavadina „akademiniu miestu“.