Atpirkta kaimo bažnyčia – jau vieškelyje

Poeto Marcelijus Martinaičio kūryboje išaukštintas amžinąsias vertybes šiandien ketina įamžinti jo gimtųjų Kalnujų ir Palendrių kaimų bendruomenės.

Ties Raseiniais nuo Kauno-Klaipėdos automagistralės nušokę ir pasukę ten, kur rodyklė veda į Jurbarką, atsidūrėme Kalnujuose, dviejų upelių – Kalnupio ir Šaltuonos apjuostame miestelyje.

Vidury jo nuo kalnelio švietė Šv.Viktoro bažnyčios raudono mūro likučiai: per karą ją subombardavo rusai.

„Kai Kalnujuose klebonu buvo kunigas Vytas Kaknevičius, aplink bažnyčios griuvėsius eidavome kryžiaus kelius“, – su ilgesiu prisiminė Kalnujų kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Andrijaitienė.

Bažnyčios griuvėsių papėdėje ilsisi amžino poilsio atgulę iš Žieveliškės ir Paserbenčio, Pašaltuonio ir Patolupio – vis iš tos pačios Kalnujų parapijos, jos parapijiečiai.

„Kalnujų seniūnijoje yra penkios kaimo bendruomenės, bet aš joms pasakau: visi juk atgulsime čia, Kalnujuose“, – Kalnujų seniūnė Regina Čepurnovienė vienija visas kaimų bendruomenes.

Ilgametės seniūnės ir Kalnujų kaimo bendruomenės pirmininkės galvose seniai kirbėjo mintis sutvarkyti šias vieninteles parapijos kapines, bent užkonservuoti bažnyčios griuvėsius, tačiau reali galimybė atsivėrė šiandien, kai šiems darbams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ galima gauti ES paramą.

Bažnyčia neišėjo iš Kalnujų gyvenimo.

Net ir subombarduota ji tebebuvo visų – senų ir jaunų – kelio pradžia ir pabaiga.

Prie šios bažnyčios (tegu ir eidami slėpynių) krykštauja vaikai, grįžta jaunavedžių poros, tarp jos karo bombų neįveiktų sienų prisiekia amžiną meilę artimui savo ir Dievui.

Raudono mūro bažnyčios griuvėsiai rodo kelią ir laidotuvių procesijoms: prie jos pamato glaudžiasi miestelio kapinės.

Tuoj pat po karo, kai tik buvo subombarduota ši raudono mūro Šv.Viktoro bažnyčia, kitoje pusėje vieškelio iškilo nauja – taip pat Šv.Viktoro bažnyčia. Balta kaip plaukianti gulbė ji ir dabar tiesia kelią gyviems ir mirusiems: kitapus vieškelio – tos pačios kapinaitės. Kalnujų kapinės – tarp dviejų bažnyčių.

„Per kapines mes norime nutiesti pėsčiųjų taką“, – staiga tarė seniūnė. O bažnyčią, jeigu nepajėgs jos atstatyti, norėtų bent užkonservuoti – įamžinti.

Nuo Kalnujų kilęs M.Martinaitis eilėraštyje „Vilniaus Kaziuko mugė“ žadėjo nupirkti „Kalnujų bažnyčią“, „Palendres, pilnas bičių ūžimo“, ir parvesti jas „atpirktu Jurbarko vieškeliu“.

Iš Kalnujų kilę ir daugiau žinomų ir garbių Lietuvos žmonių. „Kalnujuose gimė kompozitorius Juozas TallatKelpša, Žieveliškėse – tautosakininkas, poetas, pirmasis Lietuvos žurnalistas Mečislovas DavainisSilvestraitis, Paserbentyje – Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Algirdas Martinaitis, Beržtuose – teisininkas Algimantas Kliunka, Patolupyje – poetas Jonas Stašaitis, Šaukliuose – 1863 m. sukilimo dalyvis, vertėjas Telesforas Nešukaitis“, – su pasididžiavimu vardijo seniūnė.

Vienų seneliai ir proseneliai ilsisi šiose kapinaitėse, kiti jau patys – čia, tarp dviejų bažnyčių. Juos lanko jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, šiaip kraujo ir sielų giminės.

Kai per Vėlines ar Visų šventųjų dieną mirusiųjų artimieji suvažiuoja į Kalnujus, automobilių virtinė nutįsta toli, net už miestelio ribų.

„Prie kapinių nėra kur statyti automobilių – nė vienos stovėjimo aikštelės“, – guodėsi seniūnė.

Todėl seniūnija ir kaimo bendruomenė jau seniai nori čia įrengti automobilių stovėjimo aikšteles. Vieną – prie pat vieškelio, antrą – už kapinių į rytus, trečią – už kapinių į vakarus.

Trijų automobilių stovėjimo aikštelių statyba, pėsčiųjų takas per kapines ir Šv.Viktoro bažnyčios griuvėsių konservavimas Kalnujams kainuotų apie 200 tūkst. litų.

Tokių pinigų kaimų bendruomenės nei po vieną, nei kartu susidėjusios neturi. Neturi jų ir seniūnija. Negali jų, juo labiau dabar, ekonominiu sunkmečiu, skirti ir savivaldybė.

„Pinigų galbūt gausime iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos“, – tikėjosi Kalnujų seniūnė.

Tokia veikli kaimo bendruomenė kaip Kalnujų seniūnijoje yra ne viena. Štai neseniai įsikūrusi Palendrių kaimo bendruomenė norėtų sutvarkyti ir turizmo reikmėms pritaikyti Palendrių piliakalnį.

„Norėtume įrengti laiptus į jį, apžvalgos aikštelę“, – svajoja šios bendruomenės pirmininkas Linas Girdžius. Tačiau ir jis supranta, kad Kalnujų bažnyčia ir visos parapijos kapinės yra daug kartų svarbiau, todėl Palendriai Kalnujus prie paramos krepšelio leidžia pirmus.

Raseinių rajono kaimo bendruomenių pirmininkė Loreta Sirvydienė taip pat pirmenybę teiktų Kalnujams.

Kalnujų projektas yra Raseinių vietos veiklos grupės (VVG) parengtoje strategijoje.

„Rengdami strategiją bendravome su seniūnijomis, seniūnais, analizavome jų poreikius.

Tada ir sutarėme, kam labiausiai reikėtų paramos, kam skirtume pirmenybę, jei gautume pinigėlių“, – sakė L.Sirvydienė, kuri yra dar ir VVG valdybos narė.

Raseinių VVG pirmininkas Vincas Blinstrubas jau žino: paramos pinigai tikrai pasieks Raseinių kraštą.

Prieš mėnesį buvo patvirtinta jų strategija.

„Tikimės dar iki balandžio mėnesio su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) pasirašyti ir paramos sutartį“, – sakė L.Sirvydienė.

Pagal KPP priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ Raseinių VVG kasmet iki 2015 metų tikisi gauti po maždaug 1,5 mln. litų vietos projektams įgyvendinti. Iš viso – 9,58 mln. litų.

Be Raseinių rajono VVG, geros kokybės ir efektyviomis pripažintos dar šešių – Akmenės rajono, Joniškio rajono partnerystės, Kelmės krašto partnerystės, Kauno rajono, Pakruojo rajono partnerystės, Panevėžio rajono VVG strategijos.

Tai pirmosios šalies vietos veiklos grupės, kurioms patvirtinta parama pagal KPP priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Iš viso paraiškas paramai gauti jau pateikė 25 VVG.

Tinkamas kaimo plėtros strategijas parengusios vietos veiklos grupės gali tikėtis net iki 100 proc. ES ir valstybės biudžeto paramos.

Tačiau pareiškėjai ir jų parengtos strategijos turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

* * *

* Strategijos rengėjams rekomenduojama pateikti VVG organizavimo aprašymą, teritorijos situacijos ir poreikių analizės aprašymą.

* Taip pat svarbu pateikti VVG teritorijos plėtros viziją, prioritetus, priemones ir veiklos sritis.

* Rengėjai turėtų nepamiršti strategijos įgyvendinimo plano ir jos naujoviškumo aprašymo.

* Strategijos įgyvendinimo plane svarbu numatyti etapus ir juos pagrįsti.

* Būtina pateikti strategijos finansinį planą ir jo pagrindimą, bendrą prašomą sumą strategijai įgyvendinti, taip pat reikia nurodyti ir paskirstyti planuojamas išlaidas.

* Ketinančios pretenduoti į paramą VVG turi atstovauti kaimo vietovėms, kuriose gyventojų skaičius siekia nuo 5 tūkst. iki 150 tūkst., įskaitant mažus miestelius, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.

* Skiriant paramą VVG parengtoms strategijoms įgyvendinti planuojama per visą paramos laikotarpį paremti apie 759 vietos projektus.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.