Latviai šiurpsta nuo akyse smunkančio gyvenimo

Kas iš Panevėžio krašto gyventojų sovietmečiu nevažiuodavo į Latviją strimelių, „Karvučių“ ar kitokių gėrybių pirkti? Kelias netolimas, jokių pasienio užkardų, tokie pat pinigai, o džiaugsmo ir naudos, pasiekus Bauskę, o kartais net ir pačią Rygą, – sočiai.

Dabar užkardų į kaimynų šalį vėl nebėra. Į ją galima važiuoti be jokių kliūčių. Tik retkarčiais pasieniečiai gali sustabdyti ir paprašyti paso. Jo neturinčiojo į Latviją tikrai neįleis.

Tik nebėra jokio išskirtinio intereso važiuoti – visko, ko tik nori, dabar galima nusipirkti ir Lietuvoje, ir dar pigiau. Tik pinigų turėk.

Vis dėlto net ir neturint jokių tikslų apsipirkti, verta nuvažiuoti į artimąjį užsienį. Tiesiog pasižiūrėti, kaip dabar atrodo, kuo gyvena daugelio anksčiau puikiai pažinota Bauskė.

Gražioje vietoje, prie Mūšos, Nemunėlio ir Lielupės upių įsikūręs rajono centras Bauskė šiemet minės 400 metų jubiliejų.

Bauskėje neberasite garsiojo „univermago“, miestelio centre – mažų žuvies, saldainių, žaislų, trikotažo krautuvėlių. Perdažytuose, atnaujintuose pastatuose įstaigos, bankai, biurai. Kai kurios patalpos ir visai be jokių iškabų.

Bauskės gyventojus ir miesto svečius, kaip ir Lietuvoje, vilioja prekybos centrai „Maxima“, „Rimi“, „Super Neto“. Pastarasis dabar bene dažniausiai lankomas. Čia – pigiausios prekės.

Prieš keletą metų į „Super Neto“ užsukdavo gerokai mažiau žmonių, dabar čia prie pigios dešros, pieno produktų, duonos lentynų šurmuliuoja daugybė.

Neišlaidauti, spausti latą latviams dabar būtina. Juk neturėdamas pinigų, pas gydytojus nepateksi, į ligoninę nebūsi paguldytas.

Latvijos latas dabar atitinka maždaug 5 lietuviškus litus.

Nuo šio kovo Latvijos gyventojai už 1 ligoninėje praleistą parą privalo sumokėti 12 latų (apie 60 litų). Prieš gulant į ligoninę, reikia sumokėti už 5 dienas 60 latų (apie 300 litų). Be to, prireikus operacijos, papildomai tenka mokėti dar iki 30 latų.

Neturint pinigų mokėti iš karto, galima sudaryti sutartį, parašyti pasižadėjimą, kada pinigai bus grąžinti. Sutarties nesilaikant, sumą išieškos antstoliai.

Už gydymą ligoninėje nereikia mokėti tik vaikams iki 18 metų, nėščiosioms ir gimdančioms, represijų aukoms, černobyliečiams. Socialiai remtinieji moka pusę kainos. Mažiau moka ir tam tikromis ligomis sergantieji. Pensininkams jokių nuolaidų nėra.

O kiekvienas apsilankymas pas šeimos gydytoją Latvijos gyventojams kainuoja 1 latą, vizitas pas specialistą – 5 latus.

Visa tai mes išgirdome lankydamiesi Bauskės ligoninėje.

Bauskės ligoninės vyriausioji medicinos sesuo Sarmitė Stankevičė sako, kad valdžiai netikėtai padidinus mokestį, baimintasi, jog ligoninės ištuštės.

„Tačiau taip neatsitiko. Žmonės, kaip ir anksčiau, prispausti ligos gulasi į ligonines“, – sakė S.Stankevičė.

Mokamas gydymas latviams – ne naujiena. Jis įvestas jau maždaug prieš 5 metus. Tik mokamos sumos buvo gerokai mažesnės, dabar stulbinančiai išaugo.

Už parą ligoninėje anksčiau mokėta po 3 latus. Valdžia tikina, jog padidinti mokestį buvo būtina, kitaip ligoninės neišsilaikytų. Juk vietoj anksčiau lovadieniams skirtų 33 latų valdžia beišgali skirti 21.

Padidinus mokestį ligoniams, atlyginimai nei gydytojams, nei medicinos seserims nepadidėjo.

Gydytojai dažnai dirba keliose vietose, keliais etatais, tad S.Stankevičė nesiryžo skaičiuoti, kiek jie uždirba.

Vidutinis medicinos seselės atlyginimas apie 220 latų, prie jų dar prisideda priedai už naktinį darbą, kitas paslaugas, tad susidaro maždaug 350 latų – 1750 litų.

Minimalus atlyginimas Latvijoje – 180 latų (900 litų). Be papildomų pajamų išgyventi už tokią sumą gana sudėtinga.

Dviejų kambarių (arba kaip latviai sako – pusantro, nes antras kambarys paprastai būna labai mažas) buto mokesčiai už komunalines paslaugas – apie 100 latų.

1,5 kambario bute gyvena ir „Panevėžio ryto“ kalbintas taksi vairuotojas, nenorėjęs sakyti savo vardo.

„Mano vardas gana retas, perskaitę tuoj suprastų, kas čia toks gyvenimu nepatenkintas. Ir taip jau esu nukentėjęs, kad per daug šneku, tiesą rėžiu į akis“, – sakė latvis ir pridėjo, kad jo tautiečiai prastas naujienas dabar išgirsta vos ne kasdien.

Save vyriškis dar mato tarp laimingųjų. Žmona dirba medicinos sesele, jis pats dar turi du darbus – greitosios pagalbos automobilio vairuotojo, o laisvomis dienomis – taksisto. Tik pastarasis pelno duoda vis mažiau. Nebevažinėja žmonės taksi, per visą dieną kartais vos poros keleivių sulaukia.

Daugybė vairuotojų per pastarąjį pusmetį vienas po kito neteko darbo.

Didžiulė bėda ištiko ir statybininkus. Šios specialybės atstovai beveik visi tapo bedarbiais.

Bauskės darbo biržos, ten vadinamos įdarbinimo agentūra, vadovė Liudmila Kožemjakina prognozuoja, kad vasarą nedarbo lygis rajone pasieks 15 procentų. Šiuo metu jis jau persirito 11,5 procento.

„Dar praėjusių metų viduryje didžiavomės, kad nedarbo lygis buvo tik 5 procentai. Dabar kas mėnesį registruojasi daugiau kaip 350 darbo netekusių žmonių. Ir be jokios specialybės, ir aukštuosius išsilavinimus turinčių“, – sakė L.Kožemjakina.

Agentūra, deja, pasiūlyti beveik nebeturi ko.

Bedarbio pašalpos taip pat skiriamos ne kiekvienam. Norint gauti pašalpą, būtinas 12 mėnesių darbo stažas, o tokį, deja, turi ne visi.

Stažo pritrūko ir vairuotoju dirbusiam pensininkės Marijos sūnui. Pakeitęs darbovietę jis naujoje teišdirbo 7 mėnesius ir tapo bedarbiu. Nei darbo, nei pašalpos nėra, tad 45 metų vyriškį maitina pensininkė motina.

Iš 165 latų (825 litai) jos pensijos tenka mokėti 94 latus (470 litų) už buto išlaikymą, o likusių turi užtekti prasimaitinti dviem žmonėms.

Tėvų pensijos jau gelbsti ne vieną jaunesnį žmogų. Juk pensija vis dėlto – nuolatinės pajamos. O jas ir vyrai, ir moterys pradeda gauti vienodai – nuo 62 metų.

Pensinis vyrų ir moterų amžius Latvijoje susilygino praėjusių metų liepos mėnesį. Moterims amžių pradėta ilginti po 2005-ųjų.

Kaimelyje netoli Bauskės gyvenanti 71 metų lietuvė Leonarda pensiją pradėjo gauti anksčiau, tad 62 metų jai nereikėjo laukti. Nuo 16 metų Latvijoje gyvenančiai moteriai šis kraštas tapo savas.

162 latų pensiją gaunanti moteris daugiausia pinigų išleidžia vaistams. Daug pinigų suryja namo šildymas. Už kubinį metrą malkų tenka mokėti 18 latų (90 litų).

Nusipirkti būtiniausių prekių pensininkė važiuoja į Bauskę. Už keleto kilometrų kelionę autobusu į vieną pusę tenka mokėti 30 santimų (1,5 lito).

Atvažiavusi stengiasi pirkti kuo daugiau – kiek paneša, kad dažnai nereikėtų važinėti.

„Nesaldu ir kaime, – guodėsi didžiuliais krepšiais nešina Leonarda. – Pieno niekam nebereikia, cukrinių runkelių nebesuperka, darbo nėra“.

Iš 3 moters sūnų 2 jau liko bedarbiai. Abu buvo statybininkai. Kol kas uždirbamo duonos kąsnio dar neprarado Jiecavos aliejaus fabrike dirbantis lietuvės jaunėlis.

Statybų verslui Latvijoje krizė trenkė stiprų smūgį. Bankrutavo ne tik mažos firmos, bet ir stambios, žinomos bendrovės.

Nors tokie mitingai, koks buvo metų pradžioje Rygoje, Latvijoje nebevyksta, kyla vis didesnė nepasitenkino banga. Niekas neabejoja, kad netekus kantrybės protestai prieš valdžią gali išsiveržti staiga, kaip baisi banga.

„Viskas, tarsi burtų lazdele mostelėjus, staiga pasikeitė. Permainas pajuto visi be išimties“, – sakė jau daug metų prie ligoninės gėlėmis prekiaujanti bauskietė Tamara.

160 latų pensiją gaunanti moteris džiaugiasi, kad šeimininkas ją vis dar samdo ir ji gali prisidurti prie pensijos.

Nors uždarbis vis mažėja. „Žmonės beveik nebeperka gėlių. O jeigu ir perka, tai pačias pigiausias ir dar derasi“, – sako kuplius narcizų žiedus po 20-30 santimų siūlanti moteris.