LTV Naujienų tarnyba praneša, kad išsikėlus sovietų pasieniečiams ir
žemė, ir buvęs stebėjimo postas liko valstybės nuosavybe. Apleistame pastate
savo įrankius laikyti buvo leista žvejams. Tačiau vienas jų pastate ir
apsigyveno.
Teismų slenksčius žvejas ir pasieniečiai pradėjo minti 2002 metais.
Procesui užtrukus, toje vietoje pasieniečiai lig šiol negalėjo statyti naujo
stebėjimo bokšto su vaizdo kameromis. Likusiame pajūrio ruože už Europos
Sąjungos lėšas įrengiami modernūs bokštai iškilo maždaug prieš metus.
„Mums šitie teismai truputį sutrukdė, todėl dar ir šiandien neturime
vaizdo į jūrą vadinamoje Olando kepurėje“ , - LTV teigė Pakrančių apsaugos
rinktinės vado pavaduotojas Rimantas Timinskas.
Vasarį teismui paskelbus nebeskundžiamą nutartį, kad apleistas pastatas
priklauso pasieniečiams, šie sako pradėsią rengti detalųjį planą stiebui su
vaizdo kameromis ir gelbėjimo postui statyti.