Ką pažadės B.Obama? Ką naujajai Amerikai gali pasiūlyti Europa? O kaip kalbėsis Maskva?
Tokie klausimai verda laukiant B.Obamos susitikimų su NATO, ES, Didžiojo dvidešimtuko lyderiais ir ypač – atskiro pokalbio su Rusijos vadovu D.Medvedevu.
Kol kas aišku tik viena: Amerika nori kalbėtis. Jau vien tai, kokio aukšto lygio delegaciją praėjusį mėnesį B.Obama pasiuntė į Miuncheno saugumo konferenciją, rodo, kad Vašingtonas nori suprasti ir būti suprastas G.W.Busho ignoruotų partnerių.
Tačiau tik miglotai galime įsivaizduoti tai, kaip greitai bus atverstas naujas transatlantinių santykių puslapis.
Ir ne tik dėl to, kad naujajai JAV administracijai dar teks apšilti kojas. Galiausiai B.Obamai teks apsispręsti, kaip konkrečiai jis bandys įgyvendinti savo vizijas apie draugiškesnį ir saugesnį pasaulį.
Ne mažesniais galvosopiais gyvena ir iki JAV prezidento rinkimų ir iš karto po jų džiugesiu tryškusi Europa.
Ar Europa jau turi bent kiek aiškesnę poziciją nors vienu klausimu, kurie JAV administracijai dabar rūpi labiausiai?
Štai Gvantanamo bazė, kurią vienu pirmųjų savo sprendimų įsakė uždaryti B.Obama.
Vašingtone šią savaitę apsilankė europiečių delegacija ir pasiūlė dirvą deryboms, kaip sąjungininkai galėtų padėti įtariamųjų terorizmu po savo stogu nenorintiems priimti amerikiečiams.
Bet ar supratimas ir palaikymas virs bent kiek konkretesniais darbais?
Juk Europai rūpi ne tik tai, ar, priėmusi Gvantanamo kalinių, ji nepažeis savo pačios teisės aktų. Senajam žemynui neramu, ar Vašingtonas iš tiesų pasidalins visa informacija apie perduodamus sulaikytuosius. Pasitikėjimas vieno kitu juk nesugrįžta pernakt, tiesa?
Ne mažesniu iš naujo besimezgančios draugystės išbandymu taps ir JAV bei Europos siekis įveikti islamistų pasipriešinimą Afganistane.
Briuselyje įvyksiančiame Aljanso vadovų susitikime prezidentas B.Obama pirmą kartą tarptautinėje arenoje galės pademonstruoti savo taip išgirtus derybų ir įtikinėjimo įgūdžius.
Ar europiečiai išdrįs atsakyti viso pasaulio prezidentu pakrikštytam B.Obamai? O šis, neišgirdęs pažado svariai sustiprinti pajėgas Afganistane, ar ryšis viešai reikšti savo nusivylimą?
Vis dėlto kur kas didesnių pastangų reikės bandant suartėti su Rusija. Šios šalies vadovai Vašingtonui jau yra pateikę saujelę signalų. B.Obamos politika dėl Afganistano jiems „yra padrąsinanti“, pasiūlymai dėl ginklų kontrolės – „gaivus signalas“, o planai kalbėtis su Iranu... na, ir vėl „padrąsinantys“.
Tačiau užsienio politikos naujokas B.Obama jau turėjo progos įsitikinti, kur prasideda ir kur baigiasi geri Maskvos norai.
Juk paramos milijonus sąjungininkams žarstanti Maskva, pasitelkusi Kirgizijos prezidentą K.Bakijevą, jau išklibino misijai Afganistane itin svarbią koloną. Kirgizija paskelbė apie uždaromą JAV bazę savo šalyje.
Žinoma, Maskvos žaidimai vargu ar pasirodė netikėti B.Obamą supantiems užsienio politikos sunkiasvoriams. Pavyzdžiui, viceprezidentui J.Bidenui, nacionalinio saugumo patarėjui J.Jonesui ir netgi valstybės sekretorei H.Clinton.
O juk ir pats B.Obama nepraleido pro ausis jam skirto Maskvos „pasveikinimo“ išrinkimo šalies prezidentu proga. Tąkart Rusijos prezidentas pagrasino įkurdinti raketas Kaliningrade, jeigu Vašingtonas neatsisakys planų Europoje įrengti raketinės gynybos sistemos elementus.
Maža to, šią savaitę Maskva ėmė kalbėti apie ketinimus gintis nuo NATO plėtros stiprinant savo kariuomenę.
Suprantama – Rusija taip pat tikrina JAV norų ribas ir tai, kaip toli yra pasiruošęs eiti Vašingtonas vardan tikslo įveikti suirutę Afganistane ir pasodinti iraniečius prie derybų stalo.
B.Obama jau nusiuntė slaptą laišką D.Medvedevui. Jame JAV žada stabdyti planus Europoje įrengti raketinės gynybos sistemą, jeigu Rusija padės pažaboti Irano norą ginkluotis.
Toks laiškas – dar nieko oficialaus. Bet kartais JAV užtenka nusičiaudėti, ir įvykiai pasileidžia nenutraukiama grandine.
Štai Čekijos vyriausybė mažiausiai iki kito mėnesio atšaukė iš Senato projektą dėl raketinės gynybos radaro įrengimo šalyje. Tiek pastangų įtikinti skeptišką visuomenę, o galiausiai – tik JAV trypčiojimas ir reali valdžios griuvimo grėsmė!
Naujų aistrų galima tikėtis ir Ukrainoje, taip pat Gruzijoje, kai įtakinga dvipartinė ekspertų komisija rekomendavo B.Obamai pernelyg atkakliai nestumti šių šalių į NATO.
Kita vertus, galbūt dar per anksti tikėtis užtikrintų pranešimų iš Vašingtono ar Europos sostinių ir Maskvos. Ypač iš pastarosios, kur didelė dalis skambių pareiškimų skiriama tiesiog vidaus vartojimui.
Bet jau aišku, kad net ir krizės metu sulieknėjusi ir Vašingtono tikrą ar tariamą draugiškumą jaučianti Maskva mąsto paprastai: „Neleisime nė pagalvoti, kad prie derybų stalo sėsime kaip silpnesnis partneris“.
Jeigu ne priemonės, tai bent nusiteikimas Maskvoje aiškus. Laukdama svečio iš JAV, deryboms rengtis turėtų ir Europa.