Nedidelis eksperimentas. Kiekgi kainuotų savanoriškas transporto priemonės kasko draudimas - draudimas nuo avarijų, vagysčių, trečiųjų asmenų padarytos žalos ar gamtos sukeltų stichinių nelaimių?
Vienos didžiųjų draudimo įmonių vadybininkė vargo keliolika minučių naršydama po duomenis internete, bet taip ir neaptiko, kiek kainuotų dešimties metų senumo automobilį apdrausti vien nuo avarijų - kasko eko draudimu. Galop išsiaiškino, kad naujų sutarčių šiai draudimo rūšiai jau nesudaroma - nebent pratęsiamos anksčiau apdraustiems automobiliams.
Kokios tuomet būtų kasko draudimo įmokos už automobilį, kurio rinkos vertė - apie 14 tūkst. litų ir kurio galingumas - 92 kW?
Vadybininkė apskaičiavo: pasirinkus 400 litų besąlyginę išskaitą ir nedraudžiant automobilio nuo vagysčių, įvertinus automobilio galingumą, vairuotojo patirtį, kasko draudimo įmoka metams sudaro 660 litų. Už visą kasko draudimą tektų sumokėti apie 880 litų.
Taigi kasko draudimo įmokos senesniems automobiliams nusileido žemiau 1000 litų. Bet ar tai - galutinė riba?
„Draudimas jau atpigo“, - patikino AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorius Vaidotas Krencius.
Vidutinė kasko draudimo įmoka rinkoje pernai buvo 1450 litų, šiuo metu ji smuktelėjusi iki 1250 litų.
Automobilių draudimui atpigti sąlygas sudarė keletas priežasčių. Bene svarbiausia - 2008 metais smarkiai sumažėjusios automobilių vagystės. Šiuo metu jų negausėja: automobilių pavagiama tiek pat kiek ir pernai tuo pat metu.
Apskritai automobilių vagysčių, Lietuvai įstojus į ES, reguliariai mažėjo. Tam, žinoma, įtakos turėjo atsivėrusios sienos ir galimybės žmonėms įsidarbinti užsienyje.
Pernai vagysčių sumažėjo iki rekordinių žemumų: bene penktadaliu, nes 2008-ųjų pradžioje Lietuvos ekonomika dar sparčiai kilo.
Anot V.Krenciaus, įtaką kasko draudimo kainoms daro ir krintančios paslaugų kainos servisuose. Taip pat - ir šiek tiek sumažėjusi vidutinė naudotų automobilių rinkos vertė.
„Ankstesniais metais valstybės įmonė „Regitra“ per mėnesį įregistruodavo apie 20 tūkst. automobilių, pastaraisiais mėnesiais - perpus mažiau. Bet ir tų pirkimo ir pardavimo sandorių pakanka, kad būtų galima nustatyti vidutinę vertę“, - užsiminė V.Krencius.
Tačiau draudimo rinkos dalyviai jau dabar planuoja, kaip reaguoti į nusikalstamumo pokyčius, kurie neišvengiamai siesis su ekonomikos nuosmukiu.
„Dabar viskas virsta aukštyn kojomis: didėja nedarbas, didėja ir grėsmė, kad nusikaltimų (tarp jų - ir automobilių vagysčių) daugės. Tai rodo ir ankstesnių ekonomikos krizių patirtis“, - kalbėjo V.Krencius.
„Lietuvos draudimas“ pamažu iš rinkos atšaukia kelerius metus gyvavusį produktą - senų automobilių draudimo nuo avarijų kasko eko draudimo rūšį. Nauji sandoriai pagal ją nebėra sudaromi.
Balandis - mėnuo, kai pradedama sudaryti daugiau automobilių draudimo sutarčių. Kokio dydžio draudimo įmokų gali tikėtis vairuotojai draudimo įmonių klientai?
„Iki šių metų draudimo paslaugos brango kasmet. Tai lėmė ir infliacija, ir didėjanti žalai atlyginti skiriamų pinigų suma. Juk žmonės pirko vis naujesnius automobilius: kuo keliuose daugiau naujų automobilių, tuo didesnė tikimybė, kad jie pateks į avariją, tuo didesnė ir atlyginamos žalos suma“, - priminė „PZU Lietuva“ transporto rizikų skyriaus vadovas Mangirdas Skačkauskas.
Tačiau šiandienė situacija viską pakreipė kita linkme.
„Draudimo kainos dabar pačios mažiausios: nėra buvę tokių mažų kasko ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokų. Bet tai nereiškia, kad jos ir toliau sparčiai kris“, - sakė V.Krencius.
Jo nuomone, žmonės, kurie netrukus atnaujins draudimo sutartis, gali tikėtis 10-15 proc. mažesnių draudimo įmokų. Jų dydis, žinoma, priklausys ir nuo to, būta ar ne eismo įvykių sutarties galiojimo laiku.
Privalomasis transporto priemonių savininkų ir vairuotojų civilinės atsakomybės (TPSVCA) draudimas, lyginant su praėjusių metų pabaiga, yra atpigęs maždaug 10-15 proc.
Be to, vairuotojai sutaupo draudimo liudijimus pirkdami internetu: taip parduodamos prekę įmonės suteikia papildomų - 10-20 proc. nuolaidų.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas paantrintų ankstesniems pašnekovams: draudimo kainoms daugiausia įtakos daro vidutinės žalos dydžio augimas.
Vidutinė žala priklauso ir nuo transporto priemonių parko struktūros (kuo daugiau naujesnių automobilių, tuo vidutinė žala didesnė), ir nuo automobilių remonto paslaugų kainų, ir nuo socialinio draudimo sistemos kompensuojamų gydymo išlaidų, pašalpų dydžio ir t.t.
A.Pilčico nuomone, drausmingiems vairuotojams draudimo sąlygos bendrovėje „ERGO Lietuva“ išliks panašios kaip ir pernai: dvejus metus ir daugiau drausmingai vairuojantiems vairuotojams draudimo kainos beveik nekis.
Tačiau kai vairuotojai renkasi, kur apdrausti automobilį, patys draudikai nerimsta dėl naujų rinkos tendencijų.
Ekonominė situacija - įtempta. Apklausos rodo, kad dalis žmonių apskritai linkę nepratęsti draudimo sutarčių, ypač - kasko.
„Tai - neigiama tendencija. Jei vairuotojai liausis draudę automobilius, tai nublokš mus į gūdų sovietmetį: laikus, kai žmonės, padarę žalos, turėdavo ją padengti iš savo pinigų.
O jei pinigų įvykio kaltininkas neturėdavo, nukentėjusysis nieko ir negaudavo, - kalbėjo M.Skačkauskas. - Jei sunkmetis verčia žmones atsisakyti draudimo, tuomet gal geriau jau persėsti į visuomeninį transportą?“
Civilinės atsakomybės draudimas — dvejopos tendencijos
Draudimo įmokos gali mažėti, nes:
* Užklupus sunkmečiui, naujų automobilių pardavimas mažėja: automobilių parkas Lietuvoje po truputį sensta. Kartu didėja tikimybė, kad į avariją dažniau pateks senesni automobiliai. Jų remontas kainuotų pigiau — mažesnė būtų ir atlyginama žala.
* Įtakos gali turėti ne tik krintančios paslaugų kainos servisuose, bet ir mažesnis eismas. Lietuvoje kas mėnesį nuperkama vis mažiau degalų: žmonės persėda į visuomeninį transportą, šiltuoju metu, matyt, dalis gyventojų rinksis keliones pėsčiomis. Tai mažina eismo įvykių keliuose tikimybę, todėl tikėtinos mažesnės draudimo išmokos.
Draudimo įmokos gali didėti, nes:
* Nuo šių metų gruodžio 11 dienos įsigalios naujos privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sumos. Dėl pasikeitusios tvarkos vidutinė žalos suma Lietuvoje padidės 5 kartus. Pavyzdžiui, šiuo metu nustatyta žala turtui gali būti 345 tūkst. litų, o gruodį, pasikeitus žalos skaičiavimui, ji sieks 1,72 mln. litų. Tai maždaug 2—3 procentais padidins ir TPSVCA draudimo įmokas.
* Iki šiol Lietuvos draudimo įmones nuo didelės žalos centralizuotai perdrausdavo Transporto priemonių draudikų biuras. To reikalauta Lietuvai stojant į vadinamąją žaliosios kortelės sistemą. Šiemet pereinamasis laikas baigėsi ir kiekviena draudimo įmonė perdraudimu turi pasirūpinti pati. Tai irgi gali turėti įtakos draudimo įmokų dydžiui.
Sunkmetis automobilių savininkus verčia taupyti
„PZU Lietuva“ draudimo bendrovės užsakymu atlikta sociologinė apklausa rodo, kad maždaug 6 proc. automobilių savininkų svarsto galimybę atsisakyti privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo, o norėdami išvengti dėl to kylančių problemų, ketina važinėti rečiau.
Trečdalis (34 proc.) vairuotojų šį draudimą ketina rinktis pagal kainą ir pirkti pigiausią. 8 proc. ketina draustis trumpesniam laikotarpiui nei pernai.
Apklausa parodė ir tai, kad Lietuvoje tarp vairuotojų vyrauja trys požiūriai į TPVCA draudimą: rizikingasis, taupusis ir ištikimasis.
Rizikuojantieji — tie, kurie svarsto arba iš tiesų rengiasi nepratęsti TPVCA draudimo — daugiausia vyresnio amžiaus vyrai, gyvenantys kaime, gaunantys mažas ar vidutines pajamas.
Taupusis požiūris ir planavimas rinktis pigiausią TPVCA draudimą būdingas žemesnes ir vidutines pajamas gaunančioms vyresnėms nei 30 m. moterims, taip pat gyvenančioms kaime arba mažesniuose miestuose (34 proc. respondentų).
Ištikimieji, kurių yra 52 proc. ir kurie rengiasi pratęsti šį draudimą, dažniausiai jauni (iki 30 m.), didesnes nei vidutinės pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai.