Bet man dabar jau atrodo kitaip. Kelias dienas kelis ratus apsukusi po Vilnių, savo kailiu patyriau, kad derėtis galima beveik visose parduotuvėse. Beveik nė vienoje nelikau nesuprasta. Ir kurgi ne — juk sunkmetis ne tik pirkėjams, bet ir pardavėjams.
Ko jau ko, o buities technikos Lietuvoje tikrai nestinga. Tiesiog stulbinama proga susidėvėjusius, morališkai pasenusius prietaisus pakeisti naujais.
Pirmiausia pasižvalgyti patraukiau į parduotuvę „Ogmina“. Juk visos moterys svaigsta dėl vokiškų „Miele“ skalbyklių. Esą tai pačios geriausios „skalbėjos“. Jų čia — nors vežimu vežk, įvairių modelių, platesnių, siauresnių. Nusižiūrėjusi „Miele W 2241“ modelį už 3899 litus, pasiteiravau pardavėjo, ar galėtų pritaikyti nuolaidą.
„Gerai, — šis nė kiek nesutriko. — Aštuonių procentų. Daugiau — ne“.
Gavusi tokią nuolaidą, sutaupyčiau 312 litų. Pardavėjas pasiteiravo, kada pirkčiau. Tik šeštadienį. Bet šeštadienį, ko gero, jis nedirbsiąs, todėl specialų pasiūlymą galįs paruošti nors ir dabar.
Paskui pusvalandį paklaidžiojau tarp dvimetrinių šaldytuvų. Čia taip pat ieškojau ne tik moterų, bet ir vyrų giriamo — „Liebherr“. Ant šaldytuvo su trijų stalčių šaldikliu ir „BioFresh“ zona puikavosi kaina — 2099 litai.
„Na, padarysiu jums tą 10 procentų nuolaidą“, — žadėjo malonus vyriškis, matyt, šaldytuvų skyriaus viršininkas. Sutaupiusi 210 litų, įsigyčiau prietaisą „trys viename“ — tai šaldytuvas, šaldiklis ir nulinę temperatūrą palaikanti „BioFresh“ zona.
Įdomu, o koks pasirinkimas „Senukuose“? Visi šneka, kad „Senukuose“ buities technika pigesnė nei kitose parduotuvėse. Reikia patikrinti.
Prekybos centre „Banginis“ esanti „Senukų“ parduotuvė tiesiog lūžta nuo šaldytuvų, šaldiklių, skalbyklių, viryklių, garų rinktuvų, santechnikos gudrybių ir kitokių subtilybių. Tikra perprodukcija. Šiose džiunglėse ne taip paprasta susigaudyti ir tiksliai atsiminti kainas. Nemažai šių prekių taikomos nuolaidos. Kai kurios iš tiesų šiek tiek pigesnės nei „Ogminoje“.
Vėl puoliau prie „Liebherr“. Jiems nuolaida, aišku, netaikoma. Nusižiūrėjau šaldytuvą su „BioFresh“ zona už 2899 Lt bei šaldiklį su „NoFrost“ sistema už 2559 litus.
Pardavėjas nešykštėjo prekėms pagyrų. Esą dviejuose šaldytuvo „BioFresh“ zonos stalčiuose palaikoma nulinė temperatūra — viename galima laikyti daržoves, kitame — šviežią mėsą. Jeigu mėsos nevirsi ir nekepsi šiandien, sumetu, toks stalčius — puikus išsigelbėjimas tinginėms ir svajotojoms.
„Šaldiklio atitirpdyti nereikia, jame pučiamas šaltas oras, kad nepriledėtų“, — aiškino pardavėjas.
„Tokių stebuklų nebūna“, — išpūčiau akis.
„Na, iš tikrųjų kartą per metus rekomenduojama šaldytuvą ir šaldiklį išvėdinti, išvalyti“, — nusileido vaikinas. Tačiau jis galėjo suteikti tik 3 procentų nuolaidą. Ir tai — tik kasoje už 5 litus įsigijus „Senukų“ nuolaidų kortelę.
Vadybininkė buvo sukalbamesnė — galinti padaryti 5 procentų nuolaidą, bet dešimties — jokiu būdu. Taigi iš bendros šių daiktų sumos — 5458 litų — galima sutaupyti 273 litus.
„Vilniuje mūsų darbininkai nemokamai prekes atveža ir laiptais į butą užneša“, — pabrėžė moteris. Geras dalykas, pamaniau, turbūt niekas nenorėtų, kad tokius brangius ir didelius šaldytuvus laiptais temptų kokie nemokšos. Tuoj pat nubraižytų šonus.
O kokie vėjai pučia statybinių medžiagų parduotuvėse, kai nuslūgo didysis statybų bumas? Tokių krautuvėlių — ant kiekvieno kampo, tačiau pirkėjų jose — reta.
Užsukau į Pakruojyje gamintomis durimis prekiaujančią krautuvėlę. Už ąžuolines duris čia prašoma 1100 litų. Jeigu pirkėjas nori lakuotų durų, papildomai reikia primokėti 120, už vyrių bei spynos įtai-symą — 50 litų. Taigi durys su „viskuo“ kainuoja 1270 litų. Taip, norėčiau tokių, iš viso — penkerių. Tiesa, dar dvejų siauresnių — voniai ir tualetui.
„Ar siauresnės, ar platesnės, mums neturi reikšmės. Svarbiausia, sienos, į kurią duris statysite, storis. Nuo to priklauso staktos plotis“, — aiškino pardavėja. O aš supratau, kad durys plačia stakta atsieina brangiau, o siaura — pigiau. Už viską tektų suploti gražią sumelę — 8890 litų.
Pradėjau derėtis. Penkerias kambarių duris, pasitarusi su direktoriumi, ji galėtų parduoti po 1100, o vonios ir tualeto — po 1000 litų. Tokiu atveju pavyktų sutaupyti 1390 litų. Visai neblogai, o namie būtų ąžuolas, vis ne koks plastikas.
Nudžiugusi patraukiau į laminato ir parketo krautuvėlę. Čia į akis krito rinktinis uosio parketas, kurio vienas kvadratinis metras kainuoja 124 litus. 70 kvadratinių metrų atsieitų 8680 litų. Ir čia pardavėja mane suprato. Už brangų rinktinį parketą — 10 procentų nuolaida. Be jokių atsikalbinėjimų. Tokiu atveju sutaupyčiau 868 litus.
Paskui užsukau į „Iris“ parduotuvę, kur prekiaujama vonios kambario baldais ir voniomis, plytelėmis, sienų apmušalais, kilimine danga. Reikėtų išsirinkti padorią vonią. Kokių nors išskirtinių čia, aišku, nėra, gerai bus ir čekiška „Ravak“, vadinamoji akrilinė. Be to, pirkėjai čekų gaminius giria — esą tai ne kokių atgrubnagių štampuotojų kinų.
Pardavėja čia dar dosnesnė — ko prašiau, viskam taikė 15 procentų nuolaidą. 2367 litus kainuojančią vonią ji žadėjo parduoti už 2000, o 3625 litus kainuojančią ispanišką klasikinę vonios spintelę su veidrodžiu — už 3080. Taigi perkant šiuos brangius vonios kambario daiktus pavyktų sutaupyti 912 litų.
Apetitas atsirado bevalgant. Namai juk nebus tušti — reikia kokį nors baldą į juos partempti.
„Banginio“ prekybos centre esančios baldų parduotuvės „Softimus“ vitrinose skelbiama, kad čia — minkštųjų baldų išpardavimas, nuolaidos — iki 50 procentų. Užėjau. Nuolaidos, aišku, ne visiems baldams ir ne iki 50 procentų — mažesnės.
Iš tamsiai pilkų, juodų, niūrių ir rūškanų odinių baldų dykynės išsiskyrė tik vienas minkštasis komplektas — įžūliai ryškios apelsinų spalvos.
Lietuviai tikrai išsigąs tokios provokuojamos spalvos ir komplekto, ko gero, nenupirks, mintyse svarsčiau tų baldų likimą. Užtat kaip tiktų toks daiktas saulėtame bute prie šviesių sienų.
Pardavėja pritariamai palinkčiojo galva. Gyvensi sau kaip Pietų Prancūzijoje ant Viduržemio jūros kranto, užmiršusi nykius Lietuvos orus. Kurgi ne — ir jai Pietų Prancūzijoje patiktų.
Moderni sofa, dviejų vietų ir vienos vietos foteliai kainuoja 3190 litų. Be ilgų kalbų pardavėja sutiko nuleisti kainą 290 litų.
Paskui užsukau į greta esančią baldų parduotuvę „Kler“.
Akį patraukė prabangūs klasikinio stiliaus valgomojo baldai „Stradivari“ iš riešutmedžio. Juos galima komplektuoti su kelių rūšių komodomis.
Išsirinkau labiau patikusį komplektą — didžiulį ovalo formos stalą su šešiomis kėdėmis, komodą ir indaują. Viskas kainuoja 21 685 litus. Šiek tiek pasiderėjus maloni ir aiškiai pirkėjų stokojanti pardavėja sutiko juos atiduoti už 19 000 litų.
Šioje parduotuvėje pavyktų sutaupyti net 2685 litus, užtat namie puikuotųsi prabangus „Stradivari“.
Paskui patraukiau į prekybos centrą „Panorama“. Beveik pavasaris — reikia keisti kailiuką ir bandyti nusiderėti naujų kolekcijų drabužių kainas.
„Panoramoje“, nors darbo diena ir baigėsi, — pirkėjų reta. Bet muzika plėšia taip garsiai, ir kiekvienoje parduotuvėje — skirtinga, kad iš karto pasijunti kaip Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje. Nėra ko stebėtis, kad decibelų iš pusiausvyros išmuštas žmogus nusiperka tai, ko jam visai nereikia, o kenksmingomis sąlygomis dirbančioms pardavėjoms administracija turėtų duoti pieno.
„Panorama“ vilioja praėjusio sezono prekių nuolaidomis. Pavyzdžiui, „Salamander“ batų parduotuvėje dar apstu žieminės avalynės, išparduodamos net su 60 procentų nuolaida. Taip — kiekvienoje parduotuvėje, vis kas nors išparduodama. Gal todėl į naujas kolekcijas beveik niekas nedirsčiojo. O mane domino būtent jos. Tačiau naujų kolekcijų drabužiams, nors pirkčiau ir keletą, pardavėjos nesutiko pritaikyti nuolaidos.
„Žiūrėkite, kiek daug išpardavimų — išsirinkite ką nors iš tų drabužių, — patarinėjo. — Naujų kolekcijų dar negalime nukainoti“.
Tačiau brangesnėje, „Guess“ prekių ženklo, parduotuvėje sekėsi kur kas geriau. Mėginau derėtis — esą kartu su drauge pirktume po džinsus, rankinę ir basutes. Kiekvienas šių daiktų kainuoja vidutiniškai 500 litų.
Tačiau pardavėja sakė pritaikyti nuolaidos negalinti, nes jos viršininkai — užsienyje gyvenantys kitataučiai, taigi nėra kaip jų atsiklausti. Mergina pasiūlė įsigyti parduotuvės nuolaidų kortelę už 22 litus.
Tada iš pirkinių sumos būtų išskaičiuojama 5 procentų nuolaida. Vadinasi, su drauge apsiperkant už 3000 litų, galima sutaupyti kelis šimtus. Liktų gerai kosmetikai arba šampanui.
Paskui užėjau į Paryžiaus blusų turgų primenančią „France“ krautuvėlę, kur iškabintos išeiginės, kokteilinės suknelės, švarkeliai, ant gražių spintelių, etažerių išdėliotos rankinės.
Beveik viskas čia — juodos spalvos, vidutinė drabužių kaina — taip pat 500 litų. Jeigu pirkčiau du daiktus — suknelę ir rankinę, pardavėja žadėjo pritaikyti 8 procentų nuolaidą.
Ką patyriau sukdama ratus po parduotuves? Kad sunkmečiu galioja kitokios žaidimo taisyklės. Tik reikia mokėti ir drįsti jomis naudotis.