Darbo grupės narė Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Rasa Noreikienė
po paskutinio darbo grupės posėdžio BNS antradienį sakė, kad optimistiniu
variantu pirmieji apskričių naikinimą įforminantys teisės aktai turėtų būti
priimti šioje Seimo pavasario sesijoje, o ekonominės naudos reforma galėtų
duoti jau kitąmet - esą mažesnį finansavimą galima būtų numatyti planuojant
2010-ųjų biudžetą.
Pasak darbo grupės, jei Vyriausybė, išanalizavusi visus reformos
privalumus ir trūkumus apsispręs naikinti apskritis, atitinkamai turės būti
pakoreguoti 85 įstatymai, apie 450 Vyriausybės nutarimų, apie 500 žinybinių
teisės aktų.
2009-ųjų metų biudžete apskričių viršininkų administracijoms numatyta per
711,9 mln. litų asignavimai. Reformai įgyvendinti kitąmet reikėtų 27,5 mln.
litų.
„Nesutaupysime tiek atėmus mechaniškai iš 711 (mln. litų - BNS) atėmus 27
(mln. litų - BNS), bet bent jau per pusę tai aš galvoju tikrai galima.
Galutinį skaičių mes turėtume jums pateikti po pataisymų, kurie buvo
šiandien aptarti“, - BNS sakė R.Noreikienė.
Jos teigimu, iš reformai numatytų 27 milijonų turėtų būti mokami
atlyginimai ir išeitinės kompensacijos, taip pat steigiamos papildomos
pareigybės prie ministerijų, kurios perims kai kurias apskričių funkcijas.
Dalį funkcijų taip pat numatyta perduoti savivaldybėms, kai kurias, kurios
dubliuojasi su savivaldybių funkcijomis, - išvis panaikinti.
„Aš galvoju, kad optimistinis variantas - kitų metų biudžetas“, - aiškino
VRM sekretorė.
Ji taip pat pažymi, kad apskričių lygmeniu ir toliau kurį laiką turėtų
būti vykdomas ES finansinės paramos administravimas.
„Regiono plėtros funkcijos turės išlikti apskrityse šiuo ES finansavimo
laikotarpiu, nes būtent toks statistinis modelis skirtas administruoti šiuo
metu finansinę paramą. Mes siūlome įkurti tam tikras įstaigas, kurios
aptarnautų Regionų plėtros tarybas ir įgyvendintų projektus. Mes kol kas
svarstome - ar jie turėtų būti VRM padaliniai, kadangi VRM atsakinga už
regioninę plėtrą, ar galbūt savivaldybės pačios norės steigti tas įstaigas,
kurios aptarnautų Regionų plėtros tarybas“, - sakė sekretorė.
Pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Lietuvoje yra 10
apskričių. Apskričių viršininkų administracijose dirba beveik 2,5 tūkst.
specialistų. Pasak ministerijos sekretorės, ne visi jie taptų bedarbiai -
dalis jų pereis į valstybės institucijas, kurioms bus perduotos jų
funkcijos.
„Aš įsivaizduoju, kad labai daug sumažės todėl, kad yra vadinamosios
palaikymo funkcijos: buhalterijos, teisės departamentai, personalo skyriai,
ūkvedžiai, galų gale apskričių viršininkai, jų pavaduotojai, sekretoriai ir
taip toliau. Specialistų irgi sumažės, nes kai kurių fukcijų iš viso siūloma
atsisakyti“, - dėstė R.Noreikienė.
Ėmus svarstyti apskričių naikinimą, kalbėta, kad jas galėtų pakeisti
stambesnis administracinis suskirstymas. Dar prieš suformuodami Vyriausybę
valdančių partijų atstovai svarstė, kad Lietuvoje galėtų būti keturi
regionai: Aukštaitija ir Dzūkija taptų vienu regionu, Kaunas ir Suvalkija -
kitu, o Šiauliai, Žemaitija, Klaipėda ir Tauragė - trečiu. Svarstyta, kad
dar vienas regionas galėtų būti Vilnius. Tarpinstitucinės darbo grupės
siūlymuose apie regionų steigimą neužsimenama.