Tokias išvadas ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2008
metais pateikia ją parengęs JAV Valstybės departamentas.
Ataskaitoje Lietuva pristatoma kaip konstitucinė daugiapartinė
parlamentinė demokratinė valstybė, kurioje po laisvų ir nešališkų rinkimų
spalio 12 ir 26 dienomis gruodį buvo suformuota centro dešinioji koalicinė
Vyriausybė.
JAV Valstybės departamento teigimu, Lietuvos valdžia, iš esmės gerbdama
savo piliečių žmogaus teises, kai kuriose srityse vis dėlto susidūrė su
problemomis, tarp kurių minima ir padėtis šalies kalėjimuose.
Remiantis vietinių žmogaus teisių gynėjų pranešimais, ataskaitoje
teigiama, kad sąlygos Lietuvos kalėjimuose tebėra prastos, nors valdžia esą
ir ėmėsi priemonių joms priartinti prie tarptautinių standartų.
JAV valstybės departamento duomenimis, Seimo kontrolieriai 2008 metais
gavo 309 kalinių skundus (2007-aisiais jų buvo 317). Daugumoje jų
skundžiamasi kalėjimų administracijos negebėjimu tinkamai reaguoti į kalinių
nusiskundimus prastomis kalėjimo sąlygomis; netinkamu Kalėjimų departamento
darbuotojų elgesiu; kalinių teisių apribojimu, pavyzdžiui, cenzūruojant jų
susirašinėjimą arba neleidžiant apsilankyti šeimos nariams; netinkamomis
medicinos paslaugomis ir blogomis darbo sąlygomis.
Ataskaitos autorių teigimu, Lietuvoje įdiegta plati teisinė ir
institucinė antikorupcijos sistema valstybės pareigūnų korupcijai tirti,
tačiau žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų pranešimai ir visuomenės
nuomonės apklausų duomenys rodo, kad korupcija tebėra didelė problema.
Anot ataskaitos autorių, Lietuvos Vyriausybė nesugebėjo veiksmingai
įgyvendinti šalies įstatymų, numatančių kriminalines bausmes už korupciją.
Ataskaitoje rašoma, kad nors dėl korupcijos ir buvo nuteista ir nubausta
keletas pareigūnų, bausmės paprastai buvo nedidelės, o daugelis tyrimų
nepasibaigė įtariamųjų nuteisimu.
Tarp šiame kontekste minimų asmenų - už mėginimą 2003 metais papirkti
savivaldybės tarybos narį pernai kovą nuteistas buvęs Vilniaus meras Artūras
Zuokas, taip pat kovą iš Seimo pirmininko pareigų dėl įtarimų Kauno
apskrities viršininko pavaduotojo papirkimu atsistatydinęs Viktoras
Muntianas, klaidingos informacijos pateikimu Vyriausiajai rinkimų komisijai
ir apgaulingo partijos lėšų apskaitos tvarkymo organizavimu kaltinamas Darbo
partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
JAV valstybės departamento teigimu, didelė problema Lietuvoje išlieka
smurtas prieš vaikus.
Ataskaitoje pateikiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis,
2007 metais maždaug 36,5 tūkst. Lietuvos vaikų gyveno smurtaujančiose arba
asocialiose šeimose.
Ataskaitos autorių žiniomis, Lietuvos žiniasklaida pernai informavo apie
gana dažnus žiauraus elgesio su vaikais atvejus, įskaitant seksualinę
prievartą, marinimą badu, mušimus ir nužudymus, o valdžios institucijos
pranešė, kad dėl smurto šeimoje nuo sausio iki rugsėjo mirė penki vaikai.
Anot ataskaitos, nepaisant Vyriausybės vykdytos prevencijos kampanijos
prasta padėtis buvo ir prekybos žmonėmis srityje.
JAV valstybės departamento teigimu, moterys ir mergaitės buvo parduodamos
ir pačioje Lietuvoje, ir vežamos parduoti į Jungtinę Karalystę, Vokietiją,
Ispaniją, Italiją, Daniją, Norvegiją ir Nyderlandus. Be to, tranzitu per
Lietuvą buvo vežamos moterys iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos.
Ataskaitos autoriai taip pat pažymi rasinės ir etninės diskriminacijos
atvejus.
Šiame kontekste minimi pernykštis tamsiaodės dainininkės Berneen
užpuolimas Vilniuje, taip pat Lietuvos romų bendruomenės problemos.
Iškeldami problemas ataskaitos autoriai taip pat mini ir kai kuriuos
teigiamus Lietuvos valdžios veiklos aspektus.
Tarp jų ataskaitoje minima tai, jog Vyriausybė laikosi Konstitucijos
nuostatos, skelbiančios teismų sistemos nepriklausomumą, taip pat gerbia
Konstitucijoje įtvirtintą minties bei spaudos laisvę.
Pažymima ir tai, kad Lietuvoje iš esmės gerbiamos susirinkimų laisvė,
teisė vienytis į asociacijas bei teisė laisvai išpažinti religiją.
Ataskaitos autoriai tai pat konstatuoja, kad Lietuvos piliečiai turi
galimybę praktiškai naudotis konstitucine teise taikiai pakeisti savo šalies
Vyriausybę dalyvaudami periodiniuose laisvuose ir nešališkuose rinkimuose,
pagrįstuose visuotine rinkimų teise.
Ataskaitas apie žmogaus teisių padėti įvairiose pasaulio šalyse kasmet
rengia ir JAV Kongresui pateikia JAV Valstybės departamentas. Ataskaitose
vertinama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų asmeninių,
pilietinių, politinių ir darbo teisių padėtis įvairiose šalyse.