Aukšta medine tvora apjuosti kurhauzo degėsiai istorinio pastato
šeimininkų apleisti stovi nuo 2002 metų rudens.
Iš karto po gaisro Kultūros paveldo departamentas reikalavo geriausiai
išlikusią vertingo statinio mūrinę dalį uždengti stogu, kad sienų
neveiktų drėgmė ir šaltis.
Tačiau šios kurhauzo dalies savininkai - Palangos savivaldybė iki šiol
apsiribojo už 20 tūkst. litų statinio viduje rąstais paramsčiusi
išlikusios perdangos dalį.
Mūrinės dalies apačioje septintus metus dūla į vidų sukritę degėsiai.
Stogu buvo reikalaujama uždengti ir išlikusią medinę pastato dalį, kuri
priklauso palangiškių Jackų šeimos nariams.
Gediminas Jacka teigia, kad savo pastato pusę jis išvalė, sužėlusius
krūmus iškirto ir teisinasi, kad neatstatant sukrypusių medinių sienų,
stogo uždengti neįmanoma.
Per beveik septynerius metus apsaugoti išlikusius kurhauzo degėsius šio
pastato šeimininkus paveldosaugininkai ragino ne kartą. Paskutinis
reikalavimas konservuoti paveldo vertybę jo savininkams - kurorto
savivaldybei ir Jackų šeimai buvo išsiųstas dar pernai birželio mėnesį.
Pagal šį Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio
reikalavimą, stogas virš mūrinės dalies privalėjo būti uždengtas iki
spalio mėnesio.
Tačiau iki šiol dar nėra net pradėtas rengti statinio avarinės būklės
pašalinimo ir konservavimo darbų projektas. Savivaldybė tik kovo mėnesį
paveldosaugininkų paprašė projektavimo sąlygų.
Tiesa, savivaldybės užsakymu buvo parengtas mūrinės dalies atstatymo -
konservavimo projektas, tačiau pagal jį numatyti darbai savivaldybei
pasirodė per brangūs. Buvo paskaičiuota, kad atstatyti pastato mūrinę
sieną ir uždengti tvirtu stogu kainuotų apie 300 tūkst. litų.
Tiek lėšų skirti Palangos simbolio sutvarkymui savivaldybė atsisako.
Numojus ranka į pirmajam projektui išleistas biudžeto lėšas, naujai
rengiamas projektas turi numatyti pigesnius darbus, kuriems Palangos
biudžete šiemet yra numatyta 90 tūkst. litų.
Iki šiol savivaldybė ir Jackos už privalomų paveldosaugininkų
reikalavimų nevykdymą nė karto nebuvo nubausti, nors už tai numatyta nuo
1 iki 3 tūkst. litų bauda.
Kurhauzo savininkus bausti privalėjęs KPD Klaipėdos teritorinio
padalinio inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teisinosi, kad už apleistą
kultūros vertybę pareikalauti atsakomybės trukdė besikeičiančios
valdžios ir principingumo stoka.
Kol kas vis dar nėra aišku, kada kurhauzas sulauks atstatymo, nes prie
pastato nėra suformuotas žemės sklypas. Iki šiol nėra išspręstas
ginčas, kokio dydžio žemės sklypas gali būti skirtas.
Savivaldybė pageidauja suformuoti kuo mažesnį sklypą, kad jį dalinant
per pusę, kuo mažiau atitektų pastato bendrasavininkams. Siekdama
sumažinti dalinamo sklypo dydį, kurorto valdžia savavališkai suformavo
20 arų dydžio sklypą prie fontano.
Kultūros paveldo departamentas reikalauja panaikinti neteisėtai
atsiradusį sklypą ir prie kultūros vertybės suformuoti jai valstybės
skirtos saugomos teritorijos dydžio sklypą, kuris siektų kiek daugiau
nei hektarą.
Tai gali būti padaryta tik po to, kai šį rudenį Kultūros paveldo
departamentas pabaigs ruošti kurhauzo specialųjį paminklosauginį planą,
o savivaldybė po to parengs šio sklypo detalųjį planą. Tai mažiausiai
gali užtrukti dar metus.