Kovo 24 d. įvykusiame susitikime buvo diskutuojama dėl Baltijos jūros ekologinės situacijos.
„Pone Ministre, dėkoju už Jūsų puikų pranešimą, iš kurio ypač įsidėmėjau vieną informaciją. Tai Švedijos mokslininkų išvada, kad iš 26 Baltijos jūros ekosistemų gerai funkcionuoja tik 10. Kokia to reiškinio dinamika? Ar padėtis gerėja, ar blogėja? Jei blogėja, tai Baltijos jūra miršta. Kiek ilgai užtruks, kad ir likusios 10 ekosistemų būtų sugriautos, o Baltija transformuota į Europos Negyvąją jūrą? Ar Švedijos mokslininkai apskaičiuoja ir šio pobūdžio prognozes?“ - klausė Europos Parlamento narys.
Pasak Europos Parlamento nario, paminėjus, kad Rusiją reikia įtraukti į Baltijos aplinkosaugą, kai kas žinotina.
„Gamtinis Baltijos jūros saugumas Rusijai visai nerūpi. Prisiminkime Europos Parlamento rezoliuciją su aplinkosauginiais reikalavimais dėl „Šiaurės srovės“ projekto. „Gazpromas“, kuris ten veikia „Nord Stream“ kompanijos vardu, totaliai ignoravo Europos Parlamentą. Tai ne nauja, turim ir lietuviškos patirties. Antai „Lukoilo“ naftos gręžinys jūroje prie pat Lietuvos sienos ir Pasaulio kultūros paveldo objekto - Kuršių nerijos“, - pabrėžė V.Landsbergis.
„Rusija jau ten kategoriškai atsisakė susitarti dėl bet kokių garantijų ir kompensacijų, jeigu verslovė pažeistų jūrą ir neriją. Atsitiks, ir kas čia tokio?“, - sakė Lietuvos atstovas Europos Parlamente.
Švedijos aplinkos apsaugos ministras sutiko, kad Baltijos jūra miršta. Pasak jo, būtų labai blogas signalas Europai, jeigu liktume pasyvūs.
„Dėl „Nord Stream“ projekto Švedijos Vyriausybė bus labai reikli ar duoti leidimą, tikrindama projekto atitikimą ekologiniams Europos įstatymams ir konvencijų reikalavimams. Vyriausybė patiria įvairių įtakojimų, ji negali leistis į politinius motyvus, bet laikysis grynai teisinių dalykų. Rusija - komplikuotas partneris, todėl reikia ją įjungti į prekybos ir verslo santykius, kad galėtume įtakoti teigiamus pokyčius“, - kalbėjo Andreas Carlgrenas.