Apskričių viršininkų
administracijas, kurių Lietuvoje yra dešimt, numatoma panaikinti
nuo kitų metų sausio, o 2010 metų biudžete joms lėšų jau nebus
skiriama. Apie tai trečiadienį po darbinių valdančiosios koalicijos
pusryčių Vyriausybėje informavo vidaus reikalų ministras Raimundas
Palaitis.
Vidaus reikalų ministerija (VRM), vadovaujanti tarpžinybinei
darbo grupei, jau pateikė pasiūlymus dėl apskričių viršininkų
administracijų naikinimo ir jų funkcijų perdavimo savivaldybėms
arba atitinkamoms ministerijoms, be to, dalies dubliuojančių
funkcijų iš viso numatoma atsisakyti. Dėl to iš minėtose valdžios
institucijose dirbančių beveik 2,5 tūkst. žmonių maždaug pusė bus
atleista ir gaus išeitines kompensacijas, o likusieji bus įdarbinti
savivaldybėse ar perkelti į ministerijų padalinius, pavyzdžiui,
žemėtvarkininkai, teritorijų planavimo ir kiti specialistai. Žemės
reikalus administruos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtas Žemės
fondas, tačiau gyventojai daugumą jų galės susitvarkyti
savivaldybėse.
„Planuojame, kad iki sausio 1 dienos tai turėtų įvykti, ir tai
pakankamai realu. Tarpžinybinė darbo grupė darbą baigė, visi
rezultatai susumuoti. Iš 169 funkcijų naikinamos 27 kaip iš viso
nereikšmingos", - aiškino R.Palaitis. Anot jo, po to, kai siūlymai
bus pateikti Vyriausybės strateginiam planavimo komitetui ir
Vyriausybės posėdžiui, Seimas turės keisti kai kuriuos įstatymus ir
turės teisinį pagrindą formuoti 2010 m. biudžetą be lėšų apskričių
viršininkų administracijoms.
Siūlomai reformai įgyvendinti preliminariai reikėtų 27,5 mln.
litų. Iš viso 2009 m. apskričių viršininkų administracijoms skirti
asignavimai siekia beveik 712 mln. litų, tačiau dauguma šių lėšų
perskirstoma, o darbo užmokesčiui lieka per 68 mln. litų. Anot
ministro, sutaupyti pavyks iš darbo užmokesčio fondo apie 40-50
mln. litų, be to, sumažės biurokratija.
Ateityje bus galvojama, ką daryti ir su viršininkų
administracijų patalpomis, kurių dauguma priklauso valstybei.
Norint atlikti šią reformą būtina tikslinti 85 įstatymus, apie
450 Vyriausybės nutarimų bei apie 500 žinybinių teisės aktų.
R.Palaitis taip pat kalbėjo, kad numatyti euroregionai
Lietuvoje bus reikalingi tik nuo 2014 metų - nuo naujos ES
finansinės perspektyvos. Tad dėl tokių regionų reikės apsispręsti
2011-2012 metais, kokie jie bus ir koks bus jų valdymas. Anot
ministro, dėl to bus sprendžiama šio Seimo kadencijos pabaigoje ar
jau naujos kadencijos Seime. Lietuvoje pagal gyventojų skaičių gali
būti 3-4 euroregionai.