1915 metais įkurtame oro uoste kariai vykdo išsitisinį išminavimą, ieško nuo karo laikų likusių ir nesprogusių užtaisų.
Antrojo pasaulinio karo metu Aleksoto oro uostas buvo masiškai bombarduojamas. Iki šiol nemažai sprogmenų randama ne tik jo teritorijoje, bet ir prieigose.
Prieš penkerius metus šalia Aleksoto tilto gyvenantis kaunietis savo kieme atkasė 500 kilogramų sveriančią aviacinę bombą. Vyras nė neketino kviesti išminuotojų, nupjovęs bombos stabilizatorių bandė sprogmenį išardyti pats ir pelningai parduoti metalą. Laimei, kauniečio užmačioms sutrukdė ardomą bombą laiku pastebėję kaimynai.
Aleksoto oro uosta išminuoti pradėję kariai sakė realią grėsmę keliančių sprogmenų dar neradę, tačiau žemėje aptikę skeveldrų, aviacinės bombos dalį, stambaus kalibro zenitinių kulkosvaidžių gilzių.
Oro uosto teritorija - 191 hektarai, nemažą dalį jo užima betono danga. Kiek laiko truks išminavimo darbai, J.Vitkaus inžinerijos bataliono kariai nedrįso prognozuoti. Baigus darbus Aleksote, ketinama atlikti žvalgybą Pirmajame bei Šeštajame Kauno fortuose. Išanalizavus surinktą informaciją bus sprendžiama ar verta pradėti šių fortų išminavimą.
Vykdydami ištisinio Lietuvos teritorijos išminavimo darbus, kariai pernai metais ištyrė 18 hektarų plotą. Pavyko rasti ir nukenksminti 1 tūkst. 400 pavojų kėlusių sprogmenų, tarp jų buvo 6 nesprogusios prieštankinės minos.