Lazdynų bendruomenės atstovai įteikė sostinės merui 8 tūkst. gyventojų laišką prieš tokios gamyklos statybą Lazdynų teritorijoje.
Pasak gyventojų, lazdyniečiai ir taip nuskriausti - teritorijoje vyraujantys vakarų krypties vėjai kaskart iš valymo įrengimų, iš TEC-3 į Lazdynus atneša nemalonius kvapus, orą teršia ir pro Lazdynų teritoriją tiesiami miesto aplinkkeliai, šioje teritorijoje įsikūrusi bendrovė „Senovė“, deginanti medicinos atliekas. Anot bendruomenės atstovų, gyventojai nuogąstauja dėl būsimos gamyklos į aplinką išmetamų medžiagų, aplinkos taršos ir nemalonaus kvapo.
Tuo tarpu meras tikina, kad galutinis sprendimas bus priimtas, kai specialistai parengs studijas ir tiksliai išaiškins gamyklos naudą šioje vietoje.
„Gamykla turi užtikrinti teisingą taršos monitoringą, švarius techninius procesus ir tokią technologiją, kad būtų didžiausia nauda miestui ir nenukentėtų gyventojai“, - sakė sostinės meras Lazdynų bendruomenės atstovams.
Pasak mero, išsirinkę bet kurią vietą netoli Vilniaus - ar tai būtų Kariotiškės, ar laukai Pagiriuose - sulauktume nepatenkintų žmonių. „Problema, manau, ne pasirinktoje vietoje. Juk ir iš TEC-3 nejaustume degančio mazuto kvapo, jeigu termofikacinė elektrinė turėtų filtrus, jei nebūtų pasenę vamzdynai, kuriuos seniai reikia keisti“, - sakė Vilniaus meras.
Savivaldybės vadovai yra nusiuntę raštą į Aplinkos ministeriją, kad ji pateiktų pastabas šiais klausimais. Anot susitikime dalyvavusio mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus, gavę pastabas jie kreipsis į nepriklausomus ekspertus, nuosekliai aiškinsis, diskutuos ir su būsimos gamyklos statytojais, ir su gyventojais.
Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, UAB „Cowi Baltic“ ataskaitoje dėl atliekų deginimo gamyklos greta sostinės Lazdynų mikrorajono poveikio aplinkai neatsakoma į visuomenės keliamus klausimus dėl gamyklos vietos parinkimo pagrįstumo, numatomų taikyti technologijų saugumo, nepakanka duomenų apie planuojamas deginti atliekas.
Ministras žada, kad Aplinkos ministerija skirs ypatingą dėmesį atliekų deginimo gamyklos statybai, sieks, kad procesas vyktų skaidriai, objektyviai būtų išnagrinėtos visos galimybės, o visuomenė turėtų atsakymus į visus ją dominančius klausimus. Jis domėjosi, kodėl esant tokiam visuomenės pasipriešinimui ir pagrįstam susirūpinimui verslininkai neanalizuoja galimybių statyti atliekų deginimo gamyklos kitose vietose.
Verslininkai, suinteresuoti statyti atliekų deginimo gamyklą prie Lazdynų, teigia nesutinką su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai ataskaitai pateiktomis pastabomis ir nuogąstauja, kad tai sustabdys gamyklos statybą mažiausiai porai metų.
Sostinės Lazdynų, Gerosios Vilties ir kitų gyvenamųjų rajonų gyventojai jau ne kartą protestavo prieš ketinimus statyti atliekų deginimo gamyklą netoli Gariūnų turgavietės. Čia, be medicinos atliekų deginimo gamyklos, stovi ir Vilniaus nuotekų valykla. Šiame rajone vietą statyti ir šiukšlių deginimo įmonę parinko bendrovė „Ekostrategija“, kurios visas akcijas įsigijo „Cowi Baltic“.
Buvo žadama šiukšlių deginimo įmonę pastatyti iki 2013 metų.
Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo Vilniaus klubo pirmininkės Janinos Gadliauskienės, visuomenės niekas neinformavo apie laukiančias grėsmes, kai bus pradėtas komunalinių atliekų deginimas prie Gariūnų. Taip pat nebuvo informuota apie Vyriausybės komunalinių atliekų tvarkymo strategiją, kurioje pirmumo teisė atiduodama atliekų deginimui.
Tuo tarpu dar praėjusių metų birželį pasirašytas būsimos Regioninės atliekų deginimo gamyklos, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ susitarimas dėl Regioninės atliekų deginimo gamyklos statybos ir užtikrinimo, kad visą gautą energiją pirks savivaldybė.
Vilniečiai nesutinka su deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos išvadomis, kuriose teigiama, kad gamykla nedarytų jokio poveikio aplinkai.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai yra pripažinę, jog Lazdynų rajone dėl jau dabar šalia rajono esančių kelių atliekų perdirbimo gamyklų gyventojai dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.
Lietuva yra viena iš penkių Europos Sąjungos valstybių, iki šiol neturinčių nė vienos modernios atliekų deginimo gamyklos. Atliekas sąvartynuose taip pat kaupia ir aplinką teršia Latvija, Estija, Slovėnija bei Slovakija.
Europoje šiuo metu sėkmingai veikia per 400 modernių atliekų deginimo gamyklų, daugelis jų - Vakarų Europos miestų centrinėse ar gyvenamosiose zonose. Daugiausia komunalinių atliekų deginimo gamyklų turi Prancūzija - net 128. 29 fabrikus turinti Švedija šiuo metu stato dar 6 gamyklas.
Ispanijoje jau veikia 8 fabrikai, 67 komunalinėms atliekoms deginti skirtas gamyklas turi Vokietija, 47 gamyklos yra Italijoje. Airijoje planuojama pastatyti 6, Austrijoje, Olandijoje ir Vengrijoje - po 2, Belgijoje - 1 komunalinių atliekų deginimo fabriką. Pastaruoju metu naujos atliekų deginimo gamyklos atvėrė duris Sankt Peterburge ir Londone.
ELTA