35 metų Liną Petravičių Gildfordo teismas pripažino kaltu dėl trijų vagysčių ir trijų sukčiavimo atvejų.
Lietuvio aukomis tapo trys prabangių automobilių savininkai, norėję juos parduoti. Teisėjo Christopherio Critchlow teigimu, aferoje neabejotinai dalyvavo ir daugiau žmonių. „Susidūrėme su rimtu organizuotu nusikalstamumu, kurį šioje šalyje vykdo užsienio valstybių piliečiai“.
Pirmoji auka, 48 metų Andrew Pfielas iš Laitvoterio, pernai liepos mėnesį žurnale „Auto Trader“ patalpino skelbimą, norėdamas parduoti savo automobilį. Netrukus jis sulaukė skambučio iš užsienietišku akcentu kalbančio vyro, kuris už prabangų automobilį pasiūlė 16 tūkst. svarų sterlingų (maždaug 60 tūkst. Lt).
Kitą dieną L.Petravičius britui įteikė banko čekį, už kurį mainais gavo automobilio raktelius. Tik vėliau A.Pfielas sužinojo, kad čekis padirbtas.
Prokurorės Wendy Cottee žodžiais, „ginamasis tądien sunkiai dirbo, nes tą pačią dieną apgavo ir antrą auką“. Šia tapo 55 metų Michaelas Deavinas, tame pačiame žurnale paskelbęs norintis parduoti savo BMW automobilį.
Jis taip pat sulaukė užsieniečio skambučio ir 9,5 tūkst. svarų sterlingų (36 tūkst. Lt) pasiūlymo. Vėlgi, jis patikėjo savo automobilį į L.Petravičiaus rankas mainais į padirbtą banko čekį.
Trečioji auka, Trevoras Collinsas, tokiu pačiu būdu neteko savo „Mercedes“ automobilio, už kurį tikėjosi gauti 14 tūkst. svarų sterlingų (53 tūkst. Lt). Vis dėlto jam labiausiai pasisekė iš trijų sukčių aukų, nes policija sulaikė lietuvį prie pavogtojo „Mercedes“ vairo. Kitų dviejų automobilių rasti nepavyko.
Teisme L.Petravičius neigė kaltinimus, teisindamasis, kad dalyvauti apgavystėje jį privertė keli Rusijos piliečiai.
„Jie mane sumušė ir į smilkinį įrėmė ginklą“, - teismui sakė lietuvis.
Tačiau W.Cotte suabejojo tokia įvykių versija. Pasak prokurorės, L.Petravičius turėjo pakankamai progų išvengti nusikaltėlių grupuotės įtakos, jei išties būtų buvęs prievartos auka.
Išklausęs teismo sprendimą, lietuvio advokatas Anthony Brigdenas sakė: „Nėra jokių įrodymų, kad mano klientas gyventų prabangų gyvenimą“.
Pasak jo, L.Petravičius Didžiojoje Britanijoje neturi artimųjų ir galėjo patirti „spaudimą“, net jei niekas iš tikrųjų jam ir negrasino.