Kai kurie politikai tai vadino Seimo klaida ir laukė Prezidento veto, didieji prekybos tinklai prakalbo apie grįžimą į sovietinius laikus, o prekybininkų asociacijų atstovai aiškino, kad tai ne sumažins, o dar labiau pakels kainas.
Šiuo įstatymu nustatoma, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 procentų produkto įsigijimo kainos, mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 procentų produkto įsigijimo kainos.
Pasak valstybės vadovo, tokio įstatymo taikymas pažeistų vartotojų interesus, nes rinkos kainų reguliavimas riboja konkurenciją, trukdo rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos maisto produktais rinkoje bei sukuria prielaidas kilti prekių kainoms.
Prezidento V. Adamkaus nuomone, nustačius konkrečius prekybinių antkainių dydžius mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, įmonės, prekiaujančios maisto produktais, nebūtų skatinamos konkuruoti tarpusavyje dėl kainos, o tai lemtų didesnę kainą vartotojui, sudarytų prielaidų tam tikrų prekių deficitui atsirasti bei kitų prekių grupių, kurioms netaikomas antkainių dydžių reguliavimas, kainoms didėti.
Lietuvos vadovo teigimu, įstatyme įtvirtintas reguliavimas labiausiai paveiktų smulkaus ir vidutinio verslo įmones, nes dėl prekybinio antkainio nustatymo sumažėtų jų pelnas ir galimybės konkuruoti rinkoje. Prezidentas V. Adamkus pabrėžia, kad toks maisto produktų kainų reguliavimas sumenkintų Lietuvos, kaip rinkos ekonomikos valstybės, autoritetą, neskatintų užsienio investuotojų toliau investuoti Lietuvoje.