Žinios apie galimas naujas kliūtis pasirodė trečiadienį, kai Vilniaus universiteto mokslininkė hab. dr. Janina Baršienė per Seimo komiteto posėdį užsiminė, kad elektros jungčiai tiesti gali prireikti „Nord Stream“ dujotiekio savininkų leidimo.
V.Ušackas teigia, kad tai neturėtų būti problema.
„Mes nemanome, kad tai gali būti problema. Lietuva yra atsakinga regiono valstybė, labai aukštai vertina aplinkosaugos kriterijus, jų laikosi ir tikisi, kad jų laikysis ir kitos valstybės. Pagal tarptautinę praktiką mes atliksime poveikio aplinkai vertinimą, su kuriuo supažindinsime regiono šalis, ir manome, kad projektą galėsime įgyvendinti be kliūčių pačiu artimiausiu metu, kai jis bus paruoštas, kai turėsime konkretų projektą“, - ketvirtadienį sakė V.Ušackas.
Vilniaus universiteto ekologijos instituto Genotoksikologijos laboratorijos vadovė hab. dr. J. Baršienė trečiadienį atkreipė dėmesį, kad Lietuvos iki šiol kritiškai vertintas „Nord Stream“ dujotiekis kerta visą Baltiją nuo šiaurės pietų link, todėl, nepaisant to, ar elektros jungtis bus nutiesta į Lietuvą, ar į Latviją, reikės gauti leidimą.
Pasak ekspertės, leidimų prašymo procedūrų išvengtume nebent nutiesę savo jungtis greičiau nei „Nord Stream“ nuties dujotiekį.
Lietuva tikisi, kad elektros kabelis, kuris turėtų sujungti Švediją ir Lietuvą arba Latviją, padės sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Šį mėnesį Europos Sąjungos viršūnių susitikime patvirtintas Europos Komisijos siūlymas šiam projektui skirti 175 milijonų eurų (per 600 mln. litų) paramą.
Premjero A.Kubiliaus teigimu, Baltijos jūros dugno tyrimo darbus būtų galima pradėti dar šią vasarą. Tiesa, iki tol reikia galutinai susitarti su Latvija dėl elektros tilto maršruto - tiek Vilnius, tiek Ryga iki šiol siekė, kad jungtis eitų į jų šalį. Šis klausimas siejamas su bendros elektros energetikos rinkos Baltijos šalyse