Moterų ūkį glėbia jų saugomas miškas

Nuo pirmadienio, kovo 30 dienos, vėl bus renkamos paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“.

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ bus renkamos iki birželio 12 d.

Paramos pagal šią KPP priemonę gali siekti fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ir juridiniai asmenys - privačių miškų savininkai.

Norėdami gauti ES paramą, jie turėtų savanoriškai įsipareigoti savo miškuose laikytis papildomų aplinkosaugos reikalavimų, nenustatytų teisės aktais ir neprivalomų jų valdoms.

Miškas, kurį Danielei Vaicekauskienei sugrąžino Juodpėnų kaime (Kupiškio r.), buvo brandus. Gerokai prieš karą savaime išaugusio, šiandien Klevine vadinamo miško drebulėms jau buvo 70 metų, eglėms ir net beržams - po 80.

Tokį mišką savininkė galėjo kirsti plynai. „Savą mišką? Ne, niekada“, - sunėrė senoji rankas ant krūtinės.

Miškas, į kurį ji žvelgė su meile, siūravo čia pat, už jos sukrypusio tvarto. Tiksliau - tvartas rėmėsi į mišką. Atrodė, kad jį, pilną gyvulių baubimo ir gaidžių giedojimo, eglės laiko apglėbusios savo šakomis.

Po eglių šakomis pasislėpusioje sodyboje pasitiko šunų lojimas, gaidžių giedojimas. Buvo girdėti, kaip tvarte šnarpščia karvės, jaučiai ar arklys.

Apstota žalų, juodmargių veršelių iš tvarto išėjo ir šeimininkė - D.Vaicekauskienė. „Šiam - tik antra para“, - švelniai nuo savęs stūmė besiseilėjantį mažylį.

Kelių dienų, savaičių, mėnesių veršiukų, žalų, margų, pusmetinių, metinių jautukų, telyčaičių - pilni tvartai.

„Dabar melžiame aštuonias karves. Buvo šešiolika. Karves dar ir parduodame. Pernai pardavėme penkias telyčias, šįmet vėl aštuonios bus“, - skaičiavo savo turtą šeimininkė.

74 metų D.Vaicekauskienė ūkininkauja su 42 metų dukterimi Nijole Baltrūnaite. Baigusi Vabalninko žemės ūkio technikumą Nijolė grįžo į mamos ūkį ir jame dirba iki šiol. „Niekur kitur nenorėčiau būti“, - neslėpė ji sentimentų.

Dvi moterys ne tik pamelžia 16 karvių (melžia rankomis), vienos jos apsiliuobia tvarte, pavasarį jį išmėžia (gyvuliai stovi ant mėšlo). Dvi moterys dar prižiūri daugiau nei 25 ha žemės.

Tai, žinoma, daugiausia pievos. Tačiau jas reikia šienauti. Ne vieną kupetą žolės tenka arba išdžiovinti, arba susmulkinti į silosą ar šienainį.

Moterys pasisamdo vyrų. „Bet kartais susivežame ir pačios - turime arklį“, - atidarė kitas tvarto duris Nijolė. Buvo matyti, kad sartis gerai šeriamas: iškėlęs galvą prunkštė kaip koks eržilas, vietoje nenustygdamas kojomis kasė žemę - kaip moteriškoms rankoms jį suvaldyti?

Darbščios moterys nėkart neprašė kaimui skiriamos Europos Sąjungos paramos.

Paklausta kodėl, Nijolė tik nuleido galvą: „Neprašėme“.

Dabar jiedvi su mamute, kaip senolę gražiai vadina jos duktė, gauna tiktai tiesiogines išmokas už deklaruotas pievas ir už pieno kvotas. „Už žemę pernai gavome 6 tūkst., už kvotas - 800 litų“, - džiaugėsi Nijolė.

Šįmet gaus dar ir už mišką.

Miško, siūruojančio už tvarto, Danielė labai laukė. „Aš buvau tetos įdukra“, - pašnibždėjo ji apie miško paveldėjimo teisę. „Tetos miškas buvo štai ten“, - parodė senolė mėlynuojantį pjūklą horizonte. Tai - Vilktdžgiris. Taip pat brandus ir gražus miškas.

D.Vaicekauskienė norėjo to, kuris rėmė jos tvartus. Jį jai ir atmatavo. Nedaug - 2,8 ha. Bet beveik visas buvo brandus. Tik 10 arų buvo jaunuolyno.

IV grupės miškuose, koks ir buvo D.Vaicekauskienės, egles leidžiama kirsti 70 metų, o čia jos buvo jau 80, beržus galima kirsti 60 metų, o čia jie buvo taip pat jau 80-ties.

Taigi pagal miškotvarkos projektą D.Vaicekauskienė mišką galėjo išguldyti plynai.

Kirsti plynai mišką, kuris teikia užuovėją jos tvartams, šeimininkė nenorėjo. „Paukščiai gieda. Geguta kukuoja“, - švytėjo jos veidas. Kalbėdama apie paukščius senolė šypsojosi.

D.Vaicekauskienė užsakė naują projektą. „Tūkstantį du šimtus litų sumokėjau“, - neslėpė ji. Pagal naująjį projektą miško savininkė galės vykdyti atvejinius kirtimus.

Atvejiniais kirtimais miškas iškertamas ne visas iš karto, o per kelis kartus.

„Leidome iškirsti tuos medžius, kurie buvo perbrendę, prastesnės kokybės“, - sakė Kupiškio rajono agentūros valstybės aplinkos apsaugos inspektorius Fiodoras Baranovskis.

Pas Mazgeliškių kaimo ūkininkes jam teko važiuoti ne kartą. „Iš pradžių davėme leidimą vykdyti neplynąjį kirtimą, paskui reikėjo išrašyti pažymą, kad vietoj suprojektuoto ir leisto neplynojo pagrindinio miško kirtimo galėjo būti vykdomas plynasis miško kirtimas“, - aiškino F.Baranovskis.

Šių pažymų D.Vaicekauskienei reikėjo tam, kad ji jas pateiktų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Mat atsisakiusi plynųjų kirtimų ji įgijo teisę pagal KPP „Miškų aplinkosaugos išmokos“ gauti paramą. „Gausime beveik po 300 litų už vieną miško hektarą“, - žinojo miško savininkės.

Paramą jos gaus 7 metus. Per tą laiką miškas atvejiniais kirtimais galės būti iškirstas visas. „Mes nekirsime, tik gal kokį sausuolį pasiimsime“, - tebegailėjo senoji miško.

Tačiau kertant atvejiniais kirtimais atsiranda tik daugiau šviesos. Jai esant geriau sudygsta paliktų geriausių medžių sėklos. Vėl ima augti pomiškis. Kertant atvejiniais kirtimais miškas niekada neišeina.

* Pagal KPP priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ parama teikiama pagal dvi veiklos sritis: už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą kertinių miško buveinių teritorijose ir už neplynuosius miško kirtimus vietoj galimų plynųjų.

Pagal pirmą veiklos sritį pretenduojantis pareiškėjas turi pateikti:

* Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažymą, kurioje turi būti nurodyta, kad miško valdoje, kuriai prašoma paramos, nustatyta ne mažesnio kaip 1 ha ploto kertinė miško buveinė.

* Regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, kurioje nurodyta, kad iki paraiškos pateikimo kertinėje miško buveinėje nebuvo vykdomi pagrindiniai miško kirtimai. Tokia pažyma teikiama ir paskutiniais (septintaisiais) paramos gavimo metais.

Pretenduojantis į antrosios veiklos srities paramą kartu su paraiška miško savininkas turi pateikti:

* Miškotvarkos projektą, kuriame suprojektuotas neplynasis miško kirtimas, nors pagal teisės aktus tame plote galėtų būti leidžiamas ir plynasis miško kirtimas.

* Regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą kirsti mišką, t.y. vykdyti neplynąjį kirtimą, ir pažymą, kad vietoj suprojektuoto ir leisto neplynojo pagrindinio miško kirtimo galėjo būti vykdomas plynasis miško kirtimas.

Pareiškėjų miškas arba medynas, kuriame nustatyta kertinė miško buveinė, turi būti priskirti III ar IV miškų grupei.

Paramos pagal pirmąją veiklos sritį siekiantis pareiškėjas įsipareigoja 7 metus nevykdyti pagrindinių miško kirtimų kertinėje miško buveinėje.

Už kertinių miško buveinių saugojimą miškų savininkams 7 metus bus mokama po 586,97 lito už hektarą.

Miškų savininkai, atsisakę plynojo kirtimo, kasmet gaus po 293,48 lito už hektarą. Išmokos bus mokamos iki tol, kol miškas bus iškirstas plynai, bet ne ilgiau kaip 7 metus.

Parama pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ negali būti teikiama už tą patį miško plotą, už kurį jau yra teikiama parama pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.