Anot Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Broniaus Markausko, dar neišnaudotos visos derybų su valdžia galimybės. ŽŪR dabar stengiasi stiprinti lobistinę veiklą aukščiausių Lietuvos valstybės institucijų koridoriuose ir norėtų perimti daug įgaliojimų, kurie dabar priklauso savivaldybių žemės ūkio skyriams, Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centrui. Apie naują Rūmų veiklos etapą daugiausia ir diskutuota per penktadienio, kovo 27 d., ŽŪR tarybos posėdį.
Akis į akį dėl žemės ūkio
Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius žadėjo atvykti į ŽŪR tarybos posėdį ir pasveikinti bei padrąsinti tarybos narius. Tribūnoje pasirodęs ministro patarėjas Mindaugas Kuklierius paaiškino, kad K.Starkevičius tuo metu dėl išmokų žemės ūkiui įtemptai derėjosi su finansų ministru Algirdu Šemeta, o vėliau nuvyko į Lietuvos prekybos įmonių asociacijos narių metinį susitikimą, kad įtikintų prekybininkus nediskriminuoti žemdirbių.
Anot M.Kuklieriaus, negalima buvo atidėti tų susitikimų, nes šiais laikais daug ką pavyksta pasiekti vien kalbantis akis į akį. “Antai, vakarieniaudamas su premjeru Andriumi Kubiliumi, žemės ūkio ministras įtikino Vyriausybės vadovą, kad pieno gamintojams reikia skirti 106 mln. Lt papildomas nacionalines tiesiogines išmokas“, - sakė M.Kuklierius.
Agrarinis karas
ŽŪR pirmininkas išsamiau paaiškino, kodėl svarbiausios žemdirbių savivaldos organizacijos pakeitė savo nuostatą dėl kovo 31-osios mitingo. Anot B.Markausko, 15-oji Vyriausybė, Seimo Kaimo reikalų komitetas, Žemės ūkio ministerijos vadovybė nesislapsto nuo žemdirbių, nori bendradarbiauti, stengiasi įsiklausyti į agroverslininkų pastabas. Žemės ūkio ministerija rengia Nesąžiningų mažmeninės prekybos veiksmų įstatymo koncepciją, valdžia ketina “civilizuoti“ žemdirbių, prekybininkų ir perdirbėjų santykius.
B.Markauskas pranešė, kad prekybos tinklams nebus leidžiama taikyti maisto produktų prekybinių mokesčių - reklamos, rampos, lentynų (šios diskriminacinės rinkliavos gerokai sumažindavo žemdirbių pelną iš parduotos produkcijos). Pasak ŽŪR pirmininko, dabar tarp įvairių valdžios šakų vyksta tikras karas dėl paramos žemės ūkiui. “Būtinai reikia, kad Seimas dar kartą patvirtintų prezidento Valdo Adamkaus vetuotą Kainų įstatymą, iki 20 proc. apribojusį prekybos antkainius. Tik siūlome vieną pataisą - antkainių riba turi būti taikoma toms prekybos įmonėms, kurių metinė apyvarta ne mažesnė nei 20 mln. Lt“, - sakė B.Markauskas.
Užsienio pagalbininkų nereikia
Žemės ūkio rūmų ir jų narių – Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos - atstovai kitą antradienį susitinka su Lietuvos bankų asociacija prašyti, kad bankininkai ilgiau palauktų, kol ūkininkai pajėgs išmokėti kreditus už gautas paskolas. “Šimtai ūkių atsidūrė ties bankroto riba. Neseniai lankiausi akcinėje bendrovėje “Lytagra“.
Šiurpiai atrodo bendrovės kieme išrikiuoti už skolas susigrąžinti traktoriai su ūkininkų pavardėmis, - pasakojo B.Markauskas.- Dabar, kai Lietuvoje tūkstančiais daugėja bedarbių, gana šventvagiškai atrodo pernykščio ŽŪR suvažiavimo dalyvių ketinimas prašyti valdžios, kad ji leistų atsivežti žemės ūkio darbininkų iš užsienio, trečiųjų šalių: Ukrainos, Baltarusijos“.
Trijų dalių programa
Nepaisant nepavydėtinos dabartinės kaimo padėties, ŽŪR tarybos nariai galvoja apie šviesesnę ateitį, naujus, platesnius Rūmų įgaliojimus. Tarybos nariams buvo pristatytas išsamus ŽŪR pertvarkos planas. Jis sudarytas iš trijų dalių: nustatomas privalomas savivaldos mokestis, Rūmams perduodama dalis dabar kitoms institucijoms priklausančių funkcijų, demokratizuojami žemdirbių ir kaimo žmonių organizacijų valdymo organų rinkimai.
ŽŪR norėtų kuruoti valstybės įmonę “Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinę veislininkystės tarnybą, administruoti Lietuvos kaimo tinklą ir perimti tą dalį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos steigėjo teisių, kurią dabar turi Žemės ūkio ministerija. Jeigu perimtosiose įstaigose žemdirbių savivaldos organizacijos sėkmingai tvarkytųsi, vėliau ŽŪR pretenduotų į dalį savivaldybių žemės ūkio skyrių funkcijų, taip pat prašytų perduoti valdyti Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centrą bei Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą.
Nesikėsina į NMA
Pasak B.Markausko, Rūmai visai nenori atimti darbo iš kitų tarnybų, tačiau tokiu būdu ketina apginti žemdirbius nuo valdininkų savivalės – dabartinės žemės ūkį administruojančios valdiškos tarnybos, mažiau lėšų gaudamos iš valstybės, stengiasi atsigriebti iš ūkininkų, nustato rinkliavas už tvarkomus dokumentus. Bet ŽŪR nesiekia beribės valdžios. “Tikrai nesikėsiname į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), nors, pavyzdžiui, Vokietijoje krikščionys demokratai, prieš kelerius metus atėję į valdžią, savo šalies NMA patikėjo administruoti žemdirbių savivaldai“, - sakė ŽŪR pirmininkas B.Markauskas.
Norint pertvarkyti Rūmus naujiems uždaviniams, teks keisti ŽŪR statutą. Tai ketinama padaryti šį rudenį (iki spalio 1 d.) vyksiančiame Rūmų suvažiavime. ŽŪR pertvarką galutinai tikimasi baigti 2010 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Tada pagal naująjį statutą turėtų įvykti Rūmų ataskaitinis-rinkimų suvažiavimas. Po jo žemdirbių savivaldos skėtinė organizacija turės naują vadovybę.
Autoriaus nuotrauka